Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir kitose šalyse liepsnoja dideli gaisrai, kurie beveik nekontroliuojami. Aukštos temperatūros ir stiprus vėjas praktiškai neįmantrina gesinti. Didelės gamtos teritorijos visiškai sunaikintos, o dūmai išsiveržia gerokai už paveiktų regionų ribų. Pagalbos tarnybos dirba viršvalandžius ir kai kuriais atvejais sulaukia užsienio pagalbos.
Mirčių skaičius ir toliau auga. Kelios šalys praneša apie aukas tiek tarp gyventojų, tiek tarp gelbėtojų. Be to, yra šimtai sužeistųjų, dažnai dėl įkvėpto dūmų ar bandant išgelbėti turtą. Iš kaimų ir turistinių vietovių evakuota tūkstančiai žmonių. Materialiniai nuostoliai siekia šimtus milijonų eurų, tačiau visos žalos įvertinimas dar neatliktas.
Dykuma, kuri maitina šiuos gaisrus, taip pat turi tolimas pasekmes geriamojo vandens tiekimui. Didelėje Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos dalyse įvesti drėkinimo ir laistymo draudimai. Ūkininkai susiduria su blogais derliais, pievos džiūsta, o gyvuliai kenčia nuo vandens trūkumo. Kai kuriose regionuose rezervuarai taip ištuštėja, kad apribojimai taikomi ir namų ūkiams.
Kelių šalių atstovai kreipėsi į Europos Sąjungą dėl papildomų finansinių lėšų. Pritariama specialiam žalos fondui, iš kurio paveikti regionai gali būti nedelsiant remiami. Taip pat prašoma geresnės koordinacijos siunčiant užsienio gesinimo lėktuvus ir specializuotą personalą, nes nacionalinės pajėgos dažnai būna nepakankamos.
Tuo pačiu metu kai kuriose šalyse ūkininkams teikiama ribota skubi pagalba. Pavyzdžiui, paskelbti paramos paketai, skirti iš dalies kompensuoti nuostolius dėl sudegusių pasėlių ir sunaikintų tvartų. Vis dėlto žemės ūkio organizacijos pabrėžia, kad ši parama padengia tik dalį patirtos žalos, o ilgalaikė dykuma kelia struktūrines grėsmes maisto gamybai.
Situacija dar labiau įtempta, nes orų prognozės neduoda daug vilčių. Meteorologijos tarnybos prognozuoja, kad dykuma ir karščio bangos daugelyje sričių tęsis ateinančiomis savaitėmis. Kritulių trūksta, o jie dažnai būna labai lokalūs, todėl spaudimas žemės ūkiui ir gamtai beveik nesumažėja.
Ekspertai įspėja, kad dabartinis sezonas gali būti ženklas, ko Europa bus dažniau priversta laukti ateityje. Aukštesnės temperatūros, ilgesni be lietaus periodai ir tankiai apgyvendintos teritorijos daro žemyną ypač pažeidžiamą. Todėl vis garsiau skamba raginimai dėl bendro Europos požiūrio tiek skubios pagalbos, tiek prevencijos srityje.