Pasak Europos Komisijos, peržiūrėtoje teksto versijoje numatytos papildomos garantijos, užkertančios kelią staigiems rinkos trikdžiams. Europos ūkininkai ir maisto gamintojai galės tikėtis finansinės paramos ir apsaugos nuostatų, jei dėl pigesnių importuojamų prekių iš Pietų Amerikos smuktų kainos ar pajamos. Tokiu būdu Briuselis siekia atliepti susirūpinimą dėl konkurencijos ir maisto saugumo.
Prancūzija vaidina ryškų vaidmenį derybų pabaigoje. Prezidentas Emmanuelis Macronas Brazilijoje pareiškė, kad jis iš esmės palankiai vertina sutartį, kuri, jo nuomone, dabar yra pakankamai patobulinta, kad ją būtų galima pasirašyti.
Tačiau ne visi Paryžiuje dalijasi tokiu optimizmu. Žemės ūkio ministrė Annie Genevard teigė, jog dabartinės garantijos dar nėra pakankamos, o Prancūzija nustatė aiškias ribas. Didžiausia ūkininkų sąjunga FNSEA dar toliau ėjo ir pavadino šį susitarimą išdavyste Prancūzijos žemės ūkiui, nes sutartis, jų manymu, atveria duris nesąžiningai konkurencijai.
Italijoje vyrauja atsargesnis tonas. Roma nebesipriešina prekybos susitarimui, bet reikalauja griežtų garantijų ūkininkams ir abipusių aplinkosauginių standartų. Šiuo metu yra sukurtas kelių milijardų eurų fondas, skirtas kompensuoti Europos žemdirbiams didelių kainų kritimų atvejais. Vis dėlto ūkininkų organizacijos lieka skeptiškos ir bijo konkurencijos iš pigesnių Pietų Amerikos produktų.
Pastaraisiais mėnesiais Europos politikai pabrėžė, kad tarptautiniai prekybos santykiai pastaruoju metu gerokai pasikeitė. Čia atkreipiamas dėmesys ne tik į Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir į itin aukštus įvežimo tarifus, kuriuos visame pasaulyje taiko JAV prezidentas Trumpas.
Daugelio Europos lyderių nuomone, ES šalys turėtų paskirstyti savo maisto ir prekybos interesus tarp kelių tiekėjų ir valstybių bei mažiau priklausyti nuo ekonominių konkurentų, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Kinija. Todėl Briuselis dabar taip pat rengia papildomas prekybos sutartis su Azijos ir Afrikos šalimis.
Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad naujoji prekybos sutartis su Pietų Amerika ne tik kelia pavojų žemės ūkio sektoriui, bet ir suteikia galimybių pramonei. Europos automobilių, vyno ir mašinų eksportuotojai gaus prieigą prie naujų rinkų, tuo tarpu mėso, cukraus ir grūdų importas iš Pietų Amerikos bus reguliuojamas kiekių kvotomis ir patikrinimais.