Briuselyje pristatyti skaičiavimai apima laikotarpį nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. birželio. Juose matyti, kad keturios pietinės ES šalys – Graikija, Kipras, Italija ir Ispanija – šiuo metu priima daugiausiai migrantų.
Be to, dvylika kitų šalių, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Airiją ir Lenkiją, yra laikomos rizikos šalimis. Tai reiškia, kad jos jau susiduria su didėjančia apkrova savo priėmimo sistemoms arba kyla grėsmė dėl naujos imigrantų bangos.
Šešios šalys, daugiausia iš Rytų Europos, šiuo metu gali mažiau mokėti į solidarumo fondą, nes pastaraisiais metais jos patyrė ilgalaikį migracijos spaudimą. Komisija jų situaciją reguliariai peržiūrės.
Šalys, patiriančios didelį spaudimą, taip pat turi prioritetą gaunant Europos subsidijas ir paramos programas, kurios padės gerinti priėmimą, pasienio stebėjimą ir migrantų grąžinimą.
Daugelis ES šalių pastaraisiais metais jau pareiškė, kad nenori priimti daugiau pabėgėlių ar prisidėti finansiškai. Todėl dabar taip pat kuriami vadinamieji „grįžimo centrai“ – tarsi kalėjimai ar priėmimo stovyklos šalyse už ES ribų.
Europos Komisijos duomenimis, nelegalių pasienio kirtimų skaičius pernai sumažėjo apie 35 procentus. Tuo pačiu metu Ukrainos pabėgėlių priėmimas ir nelegalių migrantų atvykimas išlieka iššūkiu.
Pranešimas aiškiai rodo, kaip naujasis migracijos paktas gali veikti praktiškai. ES šalims suteikiama galimybė pasirinkti – arba priimti prieglobsčio prašytojus, arba finansiškai prisidėti prie priėmimo kitose šalyse. Šis mechanizmas, vadinamas solidarumo fondu, yra naujojo Europos požiūrio šerdis. Tai turėtų užkirsti kelią tam, kad tokios ES išorinės sienos kaip Graikija ar Italija liktų vienos sprendžiant šią naštą.
Siekiant sustiprinti pasienio stebėjimą Viduržemio jūros regione, Komisija taip pat paskelbė konkursą už 250 milijonų eurų dronams ir antidronei įrangai įsigyti. Tai padės ES šalims prie išorinių sienų reaguoti į naujas pasienio spaudimo formas.
Pristatydama šį pirmąjį skaitmeninį apžvalgą, Europos Komisija siekia parodyti, kad solidarumas Sąjungoje nėra tik politinis terminas, bet ir konkrečiai apskaičiuojamas dalykas. Šie duomenys tapo bendros Europos migracijos politikos pagrindu.