ES įsteigtas atstatymo fondas, skirtas atkurti ekonomikas po koronaviruso krizės, turėtų siekti apie 1,5 trln. eurų. Briuselis ketina šias lėšas gauti finansų rinkose išleisdama bendrą ES šalių obligacijų emisiją.
Į skubiai suorganizuotą vaizdo diskusiją su Von der Leyen ir ES prezidentu Charles Michel dalyvavę Europos Parlamento nariai ragino imtis koordinuotesnių ES veiksmų, siekiant apsaugoti piliečius ir paremti ekonomiką. Buvo sutarta, kad ES galėjo veikti ryžtingiau ir greičiau šios krizės metu, tačiau pabrėžta, jog dabar ES solidarumas atrodo atsigaunantis.
Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad ES šalių ekonominės perspektyvos atrodo gerokai prastesnės nei prieš kelias savaites. Jei prieš mėnesį Briuselis svarstė vos keliasdešimties milijardų eurų atstatymo paketą, dabar reikalinga jau 1,5 trln. eurų suma. Nebe tik medicininė pagalba ir sveikatos priežiūros išlaidos keliose ES šalyse yra svarbios, bet ir daugelio šalių žlugusių ekonomikų atstatymas. Šias lėšas turės kartu surinkti ES valstybės narės.
Von der Leyen teigė, kad Europos Komisija šio mėnesio pabaigoje pateiks pasiūlymus dėl 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos peržiūros. Ji kalbėjo apie naujo Maršalo plano būtinybę, primindama programą, kuri prisidėjo prie Europos šalių ekonomikų atstatymo po Antrojo pasaulinio karo.
Tokia reikšminga finansinė konstrukcija yra panaši į euroobligacijas, prieš kurias anksčiau protestavo Nyderlandai ir Vokietija. Tačiau po Tarptautinio valiutos fondo (TVF) naujų prognozių, kurios numato nuo 7,5 iki 10 procentų siekiantį gresiantį ekonomikos nuosmukį, vis aiškiau, kad ES turės iš naujo peržiūrėti iki šiol patvirtintus biudžetus ir perskaičiuoti juos. Todėl svarstoma, kurioms iniciatyvoms teikti pirmenybę, o kurios mažiau svarbios ir gali būti atidėtos.
Iš Briuselio pabrėžiama, kad bendra ES planų peržiūra turėtų tapti naujo Europos biudžeto dalimi. Jei tikrai ateis ekonominė recesija, kuri bus didesnė nei 1930-ųjų krizė praėjusį amžių, per artimiausius metus į ES biudžetus turės būti skirtos papildomos lėšos ir bus būtina taupyti jau esamuose biudžeto punktuose.
Von der Leyen skuba, nes iš esmės šie metai – pirmieji šiame įstatymų leidybos laikotarpyje (2019) jau buvo prarasti, o antrieji (2020) beveik prarasti dėl nesutarimų dėl didesnių įnašų ar taupymo. Dėl ES planų peržiūros bus atidėtas ir naujojo Europos Klimato plano Žaliojo susitarimo bei paskelbtos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) peržiūros pristatymas iki rudens.
Tačiau ekologinė ir skaitmeninė pertvarka, kurią siekia įgyvendinti Von der Leyen ir komisaro Frans Timmermanso, išlieka prioritetu ir turi vykti kaip numatyta, pabrėžia Von der Leyen. Žalysis susitarimas yra šių planų centre: šie projektai išlieka aukštai Komisijos darbotvarkėje ir, pasak Von der Leyen, nėra svarstomi kaip ginčytini.
Dėl tokios didelės nenuspėjamybės Vokietijos pirmininkavimas ES Tarybai (antra 2020 metų pusė) bus itin nepastovus, kupinas improvizacijų ir klaidų. Pirmasis Vokietijos darbo dokumentas dėl Berlyno pirmininkavimo, vadinamas „Europos atsisveikinimu su Angela Merkel“, esą dar turi daug tuščių puslapių.