ES prezidentas Charles Michel sušaukė 27 ES valstybių vadovus ir ministrų pirmininkus į papildomą neplanuotą viršūnių susitikimą vasario 20 d., siekdamas įveikti politinę įstrigimo padėtį dėl ES finansavimo.
Michel teigia, kad atėjo laikas aukščiausiu lygiu susitarti dėl ilgalaikio finansinio rėmo 2021–2027 metams. Tai laikotarpis, kai dirba pernai pradėjusi savo kadenciją naujoji Europos Komisija.
Jau kelis mėnesius ES šalys be reikšmingų rezultatų derasi su Komisija Von der Leyen ir Europos Parlamentu dėl naujo ilgalaikio biudžeto. Pasitraukus britams, biudžetas patiria maždaug 12 milijardų eurų metinį deficitą. Kitos ES šalys turės pasidalinti sumažėjusią didžiosios Britanijos įnašo dalį.
Be to, Europos Sąjunga laukia didžiulių išlaidų pokyčių, įskaitant Žaliąjį susitarimą – planą iki 2050 metų tapti klimatui neutralia zona. Taip pat Europos Komisija ir Europos Parlamentas pateikė naujus siekius ir planus artimiesiems metams, kurie taip pat reikalauja papildomų išlaidų.
Idealiu atveju naujas ilgalaikis biudžetas turėjo būti patvirtintas jau praėjusių metų pabaigoje, dar praeitos Europos Komisijos – Junkerio kadencijos metu. Tuomet jau tapo aišku, kad laukia didelės finansinės problemos, ne tik sumų dydžio, bet ir laiku. Europos Komisijai reikia apie metų parengti teisės aktus, leidžiančius išleisti lėšas. Dėl to kyla grėsmė, kad pirmieji naujos ES valdžios metų planų įgyvendinimo metai bus prarasti.
Keturių ES šalių (Nyderlandų, Austrijos, Švedijos ir Danijos) siekis yra naujojo 7 metų biudžeto išlaikymas dabartiniame maksimaliame lygyje – 1,00 proc. (maždaug 1000 milijardų eurų) Europos bendrojo nacionalinio pajamų. Komisija Von der Leyen siūlo 1,11 proc., o Europos Parlamentas – 1,3 proc. Tačiau nuomonės skiriasi ne tik dėl pinigų, bet ir dėl dabartinių ir būsimų ES šalių turinio. Kai kurios valstybės mano, kad ES jau turi per daug funkcijų ir turėtų jas sumažinti.
Per pastarąsias dvi savaites ES prezidento artimiausi bendradarbiai bendravo su 27 vadovų politiniais konsultantais. Ši procedūra buvo skirta nustatyti, kur yra minimalūs visų šalių lūkesčiai. Šis ginčas tęsiasi daugiau nei metus ir yra visiškame politiniame įstrigime. Pasak Briuselio šaltinių, kompromisas įmanomas tik tada, kai deramai atsižvelgiama ne tik į biudžeto dydį, bet ir į jo paskirstymą (kam jis tenka) bei į naują nuolaidų sistemą šalims (grynoms mokėtojoms), kurios kitaip sumoka nesąžiningai daug ES.
Sušaukdamas šį papildomą finansų viršūnių susitikimą ES prezidentas Michel daro spaudimą vadovams daryti kompromisus. Nesėkmė būtų ne tik pralaimėjimas jam kaip ES prezidentui, bet ir neigiamai atsilieptų visiems ES lyderiams. Be to, nesėkmė dar labiau apsunkintų galimybę pasiekti susitarimą vėliau šiais metais. Svarbiausia, tai tik pablogintų atmosferą, neleistų Komisijos pirmininkei Von der Leyen pradėti naujų veiksmų ir trukdytų įgyvendinti kitus būtinus pertvarkymus, tokius kaip Žaliasis susitarimas.