Kol tradicinės atliekų eksporto kryptys, tokios kaip Kinija, uždaro duris atliekoms iš ES šalių, turtingesnės Vakarų ES šalys žvelgia į Rytų Europos šalis. Dėl to Centrinėje ir Rytų Europoje smarkiai padidėjo tarša ir aplinkos blogėjimas.
Europos Komisija šiuo metu, kaip Žaliojo susitarimo dalį, ruošia 2006 m. priimtų atliekų transporto taisyklių peržiūrą. Jos tikslas – palengvinti perdirbimą ES viduje ir sumažinti atliekų gabenimą į šalis už ES ribų.
Ekspertai baiminasi, kad griežtesnė kontrolė transportuojant atliekas gavėjams už ES ribų gali paskatinti atliekų gabenimą į kitas ES valstybes nares.
„ES pagamina per daug atliekų ir negali su jomis susitvarkyti. Todėl šios atliekos išvežamos į šalis su mažesniais atlyginimais ir silpnesne aplinkos apsauga, tokias kaip Turkija, Malaizija ar Indonezija“, – sakė Pierre Condamine iš organizacijos Zero Waste Europe žurnalui Emerging Europe.
Europos Komisijos duomenimis, vien 2019 m. ES eksportavo 1,5 mln. tonų plastiko atliekų, daugiausia į Turkiją, Malaiziją, Indoneziją, Vietnamą, Indiją ir Kiniją. Tačiau kadangi eksporto galimybės dabar ribojamos, kyla baimė, kad atliekos bus vežamos į pigesnio darbo šalis, tokias kaip Lenkija, Bulgarija ar Rumunija. Tokiu atveju atliekų srautai, anuomet nukreipti į Pietryčių Aziją, pasisuks į Centrinę ir Rytų Europą.
Nuo šių metų įvestos trys naujos atliekų eksporto į šalis už ES ribų apribojimai, ypač taikomi tam tikroms plastiko rūšims. Todėl kelių Centrinės ir Rytų Europos regiono ES valstybių narių atliekų įvežimas išaugo.
Nors techniškai tai yra legalu, pasitaikė atvejų, kai atliekų, ženklintų kaip „perdirbamas medžiagas“ transportas iš tiesų vežė neperdirbamas atliekas – už šią paslaugą kai kurios įmonės yra pasiruošusios gerokai permokėti ir kartais bendradarbiauja su organizuotos nusikalstamos grupuotėmis.
Ypač sunku ši problema Rumunijoje. Balandį Juodosios jūros pakrantės uostamiestyje Konstancioje pasienio policija aptiko kelis konteinerius su neteisėtai įvežtomis atliekomis. Siuntos dokumentuose nurodyta, kad juose buvo tik perdirbamo plastiko, tačiau rasta ir medienos, metalo bei pavojingų atliekų, pavyzdžiui, baterijų. Paaiškėjo, kad konteineriai buvo sukrauti Vokietijoje belgų įmonės.
Panašiai Lenkija, kuri po Turkijos ir Malaizijos yra trečia pagal atliekų kiekį iš Jungtinės Karalystės, taip pat patyrė padidėjusį atliekų transportavimą iš ES šalių.
Austrija, Vokietija ir italija ne kartą kaltintos, kad nepakankamai kovoja su neteisėtu eksporto į Lenkiją kiekiu, o Vokietija 2019 m. buvo 70 proc. atliekų, vežamų į Lenkiją, kilmės šalis.
2019 m. policija Krokuvoje, Katovicėse ir Čenstakovoje areštavo 15 asmenų, įtariamų dalyvavusiais „atliekų mafijoje“ po to, kai mieste ir jo apylinkėse buvo rasta 2 452 tonų neteisėtai laikomų atliekų. Jie už savo paslaugas įvertino du milijonus eurų, o tai rodo, koks pelningas gali būti atliekų verslas.