Derybos dėl naujos Europos daugiametės finansinės programos vis labiau skaldosi Europos Sąjungoje. Ypač karštoji tema yra žemės ūkio subsidijų, regioninės paramos ateitis ir naujų mokesčių įvedimas, kurie kelia įtampą.
Planuojama, kad ES viršūnių susitikime birželio 18–19 dienomis ministerijų lygiu bus priimtas sprendimas, tačiau, atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį, tai greičiausiai bus padaryta spaudžiant laikui rudenį. Todėl Airija, kuri šiemet yra rotacinė ES pirmininkė, jau paskelbė, kad neužims savarankiškos pozicijos.
Daugiau gynybai
ES šalių finansų ministai ir Europos Parlamento Biudžeto komitetas šią savaitę bando patvirtinti savo pozicijas dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos. Europos Komisija nori žymiai padidinti lėšas Europos gynybai bei stiprinti ekonomiką ir verslą.
Promotion
Vienas svarbiausių klausimų – kokių naujų arba didesnių mokesčių būtų galima imtis, pavyzdžiui, importui iš ne ES šalių, susijusiam su aplinkos taršos (žemės) ištekliais. Europos Parlamente taip pat skamba balsai, raginantys įvesti mokestį augančiame lošimų ir statymų sektoriuje.
Stipresnė ekonomika
Tuo pat metu auga spaudimas išlaisvinti papildomas lėšas kitoms Europos prioritetinėms sritims. Dažniausiai minimos gynyba, ekonomikos stiprinimas ir verslo rėmimas kaip sritys, kurioms per ateinančius metus reikia daugiau finansavimo.
Tai sukelia sudėtingą diskusiją dėl to, kaip Europos Sąjunga turėtų finansuoti didesnes išlaidas. Kai kurios šalys nori užkirsti kelią savo indėlio į ES biudžetą smarkiam augimui ir siūlo būti taupios dėl naujų išlaidų.
Didesni pajamų šaltiniai
Dėl to vis dažniau dėmesys sutelkiamas į naujus Europos lėšų šaltinius. Europos Parlamente ir kitose ES institucijose diskutuojama apie naujus mokesčius ir rinkliavas, kurios tiesiogiai generuotų pajamas ES biudžetui.
Viena iš ryškiausių idėjų – Europos mokestis internete vykdomiems lošimams ir statymams. Keli politiniai judėjimai tai vertina kaip galimybę surinkti papildomus milijardus eurų Europos biudžetui.
Internetas ir lošimai
Tokios priemonės šalininkai teigia, kad surinktos lėšos galėtų būti skirtos visuomeniniams tikslams, pavyzdžiui, švietimui, sveikatos apsaugai, jaunimo politikai ir pagalbai nuo lošimų priklausomybės. Tačiau pasiūlymas kelia klausimų dėl poveikio lošimų sektoriaus įmonėms.
Taip pat vėl sulaukia kritikos didžiosios (JAV) technologijų kompanijos. Briuselyje vėl svarstoma galimybė įvesti mokestį technologijų įmonėms („digitax“), kaip papildomą ES pajamų šaltinį. Tai be abejonės sukels naujų konfliktų su JAV prezidentu Trampu.

