Šis sprendimas reiškia skaudžią nesėkmę Italijos vyriausybei ir jos planams laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus Albanijoje.
Italija praėjusiais metais siekė laikinai įrengti atmetimų sulaukusius prieglobsčio prašytojus prieglobsčio stovyklose Albanijos teritorijoje, kol jų paraiškos būtų nagrinėjamos Italijoje. Europos Teisingumo Teismas tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu Europos taisyklėms. Teismas pabrėžia, kad tik Europos institucijos gali nuspręsti, kurios trečiosios šalys yra saugios.
Teismo sprendimas yra tiesioginė kritikos pasekmė Italijos planui spręsti migracijos klausimus su laikinų buvimo leidimais Albanijoje. Italija šį susitarimą pateikė kaip inovatyvų būdą mažinti spaudimą savo prieglobsčio sistemai. Tačiau Teismas įspėja, kad Italija negali pati savarankiškai priskirti Albanijos saugia trečiąja šalimi.
Sprendimas pabrėžia apribojimus nacionalinėms vyriausybėms, kurios siekia spręsti migraciją už ES ribų. Šalys gali grąžinti migrantus tik į tas šalis, kurios atitinka aiškius ES kriterijus dėl saugumo, žmogaus teisių ir prieglobsčio galimybių. Savarankiškas „saugių šalių“ sąrašo sudarymas nebeleidžiamas.
Diskusijos dėl Italijos plano vyksta nuolat augant prieglobsčio prašytojų skaičiui, kurie per Viduržemio jūrą patenka į Europos teritoriją. Ypač Italija susiduria su daugybe žmonių, kurie atvyksta nestabiliais laiveliais, valdžiai kontroliuojamų nusikalstamų žmogžudystės tinklų gabenami iš Šiaurės Afrikos.
Tuo pačiu metu Europos prieglobsčio politika jau daugelį metų yra kritikuojama. ES šalys vis dar nesutaria dėl bendros politikos, iš dalies dėl nesutarimų dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo. Kai kurios šalys kategoriškai atsisako priimti migrantus arba prisidėti prie jų perdislokavimo tarp ES valstybių.
Europos Teisingumo Teismo sprendimas padidina spaudimą Europos institucijoms suformuluoti aiškias ir bendras taisykles. Nacionaliniai sprendimai, tokie kaip susitarimas tarp Italijos ir Albanijos, yra ribojami Teismo. Tai padeda užkirsti kelią šalims vengti bendrų atsakomybių.
Vis dėlto skirtumai ES viduje išlieka dideli. Viešojoje diskusijoje didėja įtampa tarp šalių, kurios reikalauja didesnio solidarumo, ir tų, kurios laikosi savo nacionalinių sienų. Bandymas susitarti dėl ES mastu taikomo migracijos pakto vyksta sunkiai ir dažnai stabdomas atskirų vyriausybių.