Žemės ūkio komisaras Hansen pabrėžė, kad ES ir toliau palaiko Ukrainą, tačiau taip pat turi būti atsižvelgiama į Europos žemės ūkio sektorių. Interviu AFP jis sakė tikintis, kad Europos Komisija kitame sprendimų priėmimo etape mažiau leis neribotą importą. „Mes ieškome pusiausvyros“, – sakė Hansen.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais Europos Sąjunga įvairiais būdais parėmė Ukrainą. Vienas iš būdų buvo muitų ir kvotų panaikinimas Ukrainos žemės ūkio produktams. Tai turėjo padėti šaliai išlaikyti ekonominį tvarumą ir palengvinti grūdų, daržovių, vaisių bei mėsos eksportą į ES.
Šis laikinas sprendimas greitai sukėlė įtampą ES viduje. Žemdirbiai iš kelių ES šalių įspėjo, kad Ukrainos produktai pateko į Europos rinką daug mažesnėmis kainomis. Jie kalbėjo apie „subsidijuotą konkurenciją“ ir baiminosi, kad patys patirs nuostolių dėl atviros sienų politikos.
Ypač Prancūzijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje kilo protestai. Prancūzijos paukštininkai skundėsi dėl pigesnės Ukrainos paukštienos importo. Lenkijoje kilo nerimas dėl didelio Ukrainos grūdų srauto, kuris spaudė vietines kainas ir užėmė sandėliavimo talpas. Vengrijoje ir Slovakijoje kritika buvo panaši.
Nors susitarimai iš pradžių galiojo vienerius metus, jie jau ne kartą buvo pratęsti. Tuo pat metu per pastaruosius metus buvo ir pakeitimų. Nuo praėjusio rudens įvesti atnaujinti apribojimai tam tikrų produktų, tokių kaip cukrus, paukštiena ir kiaušiniai, importui.
Europos Sąjungoje diskusijos dėl paramos Ukrainai priemonių paaštrėjo. Kai kurios šalys reikalauja pratęsti prekybos lengvatas, o kitos reikalauja griežtesnės vidaus rinkos apsaugos. Europos Komisija turi priimti sprendimus birželio pradžioje, likus nedaug iki Europos Parlamento vasaros sesijos.
Ukrainoje su nerimu laukiamas artėjantis Europos sprendimų priėmimas. Eksportas į ES yra gyvybiškai svarbus šalies ekonominei išgyvenimui. Tačiau kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad per didelis priklausomumas nuo ES rinkos Kijevui kelia rizikų, ypač jei politinė parama silpsta ar keičiasi sąlygos.