Ekologiška rinka Europos Sąjungoje toliau auga. 2020 metais apyvarta padidėjo 15 procentų iki 44,8 milijardo eurų. Ekologiškos žemės ūkio plotas padidėjo 0,7 milijono hektarų (5,3 procento), rodo statistinis metraštis „The World of Organic Agriculture“.
Augimas buvo lėtesnis nei prieš metus, tačiau didesnis nei prieš apie dešimtmetį. Per pastaruosius dešimt metų mažmeninės prekybos apyvarta Europos Sąjungoje daugiau nei padvigubėjo. 2020 metais ES buvo auginama ekologiškai 14,9 mln. hektarų žemės.
Prancūzija tapo naująja lydere su beveik 2,5 mln. hektarų, jai sekė Ispanija (2,4 mln. ha) ir Italija (2,1 mln. ha). 2020 metais Prancūzijoje ekologiškos žemės ūkio plotas išaugo 307 000 ha, Italijoje – 102 000 ha, o Vokietijoje – 88 000 ha.
Ekologiškas plotas sudarė 9,2 procento viso žemės ūkio ploto. Europos Sąjungos strategijoje nuo ūkio iki stalo siekiama, kad šis rodiklis išaugtų iki ketvirtadalio viso žemės ūkio. Penkioliktoje Europos šalių nurodė, kad bent dešimt procentų jų žemės ūkio ploto jau yra auginama ekologiškai.
ES buvo beveik 350 000 ekologiškų gamintojų. Šalis su daugiausia ekologiniu būdu veikiančių perdirbėjų buvo Italija (beveik 23 000), o Vokietija turėjo daugiausia importuotojų (daugiau nei 1 900). 2020 metais ne ES šalis Šveicarija turėjo didžiausią ekologiško maisto suvartojimą vienam gyventojui Europoje ir pasaulyje.
ES buvo antra pagal dydį vidaus ekologiškų produktų rinka po Jungtinių Valstijų, kur apyvarta siekė 49,5 mlrd. eurų. Didžiausia ekologiško maisto rinka Europoje – Vokietija su 15 mlrd. eurų apyvarta.