Prancūzijos ūkininkai teigia, kad ES žemės ūkiui vis labiau keliami aplinkos reikalavimai, o jų Pietų Amerikos konkurentams to daryti nereikia. Jie bijo, kad tai sukels nelygias konkurencines sąlygas.
Siekiant tai spręsti, ES jau ruošia pasiūlymus, kaip taikyti tam tikrą aplinkosaugos korekciją importui iš ne ES šalių, nesakant to papildoma importo aplinkos mokesčiu. Tačiau dėl tokios „veidrodinės“ priemonės ir „lygiavertės“ žaidimo aikštelės ES šalyse ir Europos Parlamente dar nėra galutinio susitarimo.
Keliuose Europos šalyse yra susirūpinimas dėl Mercosur poveikio jų pačių žemės ūkio sektoriui ir aplinkai. Kitos šalys teigia, kad šie skundai vėluoja, o didėjantis Pietų Amerikos maisto produktų eksportas yra neišvengiama liberalaus laisvosios prekybos politikos, kuriai ES pasisako, pasekmė.
Kreipimąsi parengė Prancūzijos ūkininkų organizacija (FNSEA) ir pramonės šakų asociacijos, atstovaujančios gyvulių ir mėsos sektoriui (Interbev), grūdams (Intercereales), vištienos mėšlo sektoriui (ANVOL), cukrui (AIBS) bei aliejų ir baltymų augalams (Terres Univia). Dar neaišku, kaip Macronas į tai reaguos. Anksčiau jis teigė, kad gins Prancūzijos ekonominius interesus kiek įmanoma labiau.
Europos Komisija neseniai pranešė, kad Mercosur susitarimas šiais metais dar nebus ratifikuotas. Kitais metais Prancūzija pusmečiui pirmininkaus ES. Pagal planą ratifikavimas galėtų būti baigtas tada.
Už uždarytų durų rengiamas „priedas“ prie jau sutarto susitarimo teksto. Jame turėtų būti susitarta, kad Pietų Amerikos šalys laikysis „maždaug tokių pačių“ aplinkosaugos reikalavimų kaip ES, tačiau tai daugiausia susiję su masiniu medžių kirtimu Amazonės atogrąžų miškuose. Tai beveik neatleidžia ES žemės ūkio sektoriaus susirūpinimo konkurencija.