Ginčas sukasi apie Europos Komisijos planus kitaip paskirstyti palydovų dažnius. Briuselis nori dalį jų rezervuoti Europos tiekėjams. Dėl to tokios amerikiečių įmonės kaip SpaceX, kuri valdo Starlink, gali turėti mažiau galimybių plėsti savo palydovines paslaugas Europoje.
ES dažniai
Europos planai yra ES strategijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo amerikietiškų technologijų. Briuselis nori suteikti Europos įmonėms daugiau galimybių palydovinėje komunikacijoje, duomenų saugojime ir skaitmeninėse paslaugose. Tokiu būdu ES siekia didesnės kontrolės savo skaitmeninėmis priemonėmis ir jautria informacija.
Nuniokojantis
Europos Komisija gegužės 27 d. pristatė pasiūlymus dėl naujo palydovų dažnių paskirstymo. Europos Parlamentas ir ES vyriausybės dar turi priimti sprendimą. JAV įspėjimai kol kas nepasiekė konkrečių atsakomųjų priemonių, tačiau JAV ambasadorius ES pavadino galimas pasekmes Europos įmonėms nuniokojančiomis.
Ši grėsmė nėra izoliuota. Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra įspėjęs dėl JAV prekybos tyrimo dėl Europos baudų didelėms JAV technologijų bendrovėms. Taip Europos konkurencijos taisyklės tapo platesnio prekybos konflikto tarp Briuselio ir Vašingtono dalimi.
Neprailginti
Šiuo metu amerikiečių palydovų įmonės Viasat ir EchoStar turi kelis tokius Europos dažnius. Jų jau galiojančios naudojimosi teisės baigsis 2027 m. gegužę. Nauja tvarka turės nustatyti, kurios įmonės gaus prieigą po to. Europos tiekėjams būtų suteikta pirmenybė daliai prieinamų dažnių.
Vašingtonas taip pat priešinasi Europos planams riboti amerikietiškų debesijos paslaugų naudojimą. JAV pripažįsta, kad ES turi galią apsaugoti jautrią vyriausybinę informaciją, tačiau mano, kad amerikietiškos įmonės neturėtų būti diskriminuojamos. Siūloma Europos teisė suteiks institucijoms ir priežiūros organams daugiau kontrolės duomenų saugojimui ir skaitmeninei infrastruktūrai.
Žalos atlyginimo reikalavimas
JAV technologijų sektoriaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad griežtesnės Europos taisyklės per dešimt metų gali kainuoti maždaug 115 mlrd. eurų. Tai žymiai daugiau nei didžiausia Europos Komisijos prognozė – 18 mlrd. eurų. Tačiau amerikiečių skaičiavimai remiasi platesnėmis nei dabar siūlomomis apribojimų galimybėmis.
Tyrėjai prognozuoja, kad JAV institucijoms ir įmonėms teks patirti dideles išlaidas pereinant prie kitų ne Europos tiekėjų ir keičiant esamas kompiuterių sistemas. Labiausiai nukentėti gali bankai, ligoninės, energetikos bendrovės ir transporto įmonės.
