Von der Leyen pranešė, kad Europos Komisija parengė „stiprų planą“. Jame numatyti muito tarifai amerikietiškiems produktams, kurių vertė siekia 26 mlrd. eurų. Pasak jos, JAV įmonės ir vartotojai turėtų pasiruošti didesnėms kainoms ir mažesniam prieinamumui prie Europos rinkos, jei Vašingtonas laikysis sankcijų.
ES daugiausia dėmesio skirs JAV žemės ūkio produkcijai, plienui, tekstilės ir vartojimo prekėms. Dalį priemonių teisiškai jau paruošta, kad Sąjunga galėtų nedelsiant reaguoti, kai tik įsigalios amerikietiški muitai. Taip Briuselis nori parodyti, kad neleistų savęs spausti.
Pasak diplomatinės informacijos, taip pat svarstoma dalinai uždaryti Europos rinką JAV įmonėms viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu JAV įmonės būtų atleistos nuo milijardinių sutarčių, pavyzdžiui, infrastruktūros, technologijų ir energetikos sektoriuose.
Nors tonas buvo aštrus, Von der Leyen pabrėžė, kad Briuselis pirmenybę teikia deryboms. ES išlieka atvira dialogui su Vašingtonu ir nori kartu ieškoti sprendimų prekybos ginčuose, pvz., susijusiuose su valstybės parama įmonėms ir tarptautiniais skaitmeninės prekybos reglamentais.
Tuo pačiu metu Europos Sąjunga sulaukė palaikymo iš kitų didžiųjų ekonominių galių, kurios taip pat nerimauja dėl JAV vienpusių prekybos priemonių. Tarp jų yra Kanada ir Japonija, kurios davė signalų, kad yra pasirengusios imtis bendrų veiksmų, jei Trumpas laikysis savo politikos.
Pietų Europos šalyse ypač nerimaujama dėl galimų JAV muitų vynui ir alyvuogių aliejui. Europos vyno gamintojai baiminasi prarasti rinkos dalį JAV Kalifornijos konkurentams, kurie tikisi pasinaudoti amerikietiškais importo muito tarifais, taikomais Europos buteliams.
Von der Leyen baigė savo kalbą perspėjimu: „Jei Europa bus iššaukta, mes žinosime, kaip apginti save. Esame ekonominė galybė su ištekliais ir noru veikti.“
Artimiausiomis dienomis paaiškės, ar Vašingtonas ir Briuselis išspręs savo ginčus derybų būdu, ar žengs pirmuosius žingsnius link naujo prekybos karo.