Tai, kad dvi didžiausios Didžiosios Britanijos partijos vis dar laikosi vienmandatės rinkimų apygardų sistemos, trukdo naujoms politinėms partijoms ir naujoms idėjoms prasiskverbti į Britanijos parlamentą.
Kiekvienoje iš daugiau nei 650 apygardų rinkimuose laimi kandidatas su daugiausiai balsų, kuris gauna vieną parlamento mandatą, tačiau partijų balsai nėra sudedami visos šalies mastu. Daugelį metų vis daugiau ekspertų be rezultato ragina įvesti (procentinį) proporcingumo principą Apatinėje rūmuose.
Britų žaliasis Europos Parlamento narys Scott Ainslie (50) nusivylęs, kad per paskutinius parlamento rinkimus 2017 metais britų Žalieji surinko daugiau nei du milijonus balsų, bet gavo tik vieną mandatą. Jį kaltina Labour partijos („vienintelės socialdemokratinės partijos pasaulyje!“) ir konservatorių laikymąsi nelabai demokratiškos, archaistinės sistemos.
Siekiant neleisti Boriso Johnsono konservatoriams įgyti daugumos, Žaliasis Sąrašas, LibDemai ir nacionalistai Velse sudarė sąrašų koaliciją daugiau nei šešiasdešimtyje apygardų. Šiose apygardose jie nekonkuruoja tarpusavyje. Dvi partijos traukė savo kandidatus vardan trečiosios partijos, ir kvietė savo rinkėjus balsuoti už tos trečiosios partijos kandidatą. Tikimasi, kad šitaip LibDemai visoje Didžiojoje Britanijoje galės iškovoti apie trisdešimt mandatų daugiau, o Žalieji – apie dešimt.
„Mūsų politinė sistema vis dar kyla iš laikų, kai valdė bajorai, dvarininkai ir anglų klasė. Yra apygardų, kuriose per šimtą metų niekas nepasikeitė. Politika ir valstybės valdymas daugeliui britų vis dar yra kažkas tolimai esantis Londone. Demokratija ir valstybės teisė beveik nėra dėstomi mokyklose“, – teigia Ainslie. Jis norėtų, kad politologija būtų įtraukta anksčiau ir dažniau į mokymo programą.
Žaliasis Sąrašas klimato kaitą ir aplinkos politiką padarė pagrindine savo rinkimų kampanijos tema. Ilgą laiką atrodė, kad Didžiosios Britanijos rinkimai sukasi tik apie „Brexit“ – konservatorių svarbiausią klausimą, tačiau pastarosiose savaitėse pastebimos permainos. Labour partijai pavyko paversti ligoninių ir nacionalinės sveikatos apsaugos ateitį savo tema, o LibDemai yra kategoriškai prieš pasitraukimą iš ES.
Britų Žalieji, savo aplinkos tema, prisijungia prie daugelyje Europos šalių, tokių kaip Danija, Švedija, Nyderlandai ir Vokietija, augančios „žaliųjų“ partijų proklimatinės krypties. Net Europos Sąjunga jau paskelbė Žaliojo susitarimo iniciatyvą pagrindine artimiausių metų tema. Tačiau Didžiosios Britanijos politikoje Žaliajam Sąrašui dar nepavyko pasiekti panašaus proveržio, nors dabar ir Labour, LibDemai, SNP ir Velse nacionalistai savo programose taip pat ryškiai pabrėžia „aplinkos ir klimato“ klausimus.
Dėl narystės Europos Sąjungoje Žalieji užima tarpinę poziciją tarp LibDemų ir Labour. LibDemai nori nedelsiant nutraukti visą „Brexit“ procesą ir likti ES. Labour nori derėtis su Briuseliu dėl mažesnio Brexit susitarimo ir galutinį sprendimą dėl jo pateikti rinkėjams referendume, kuriame Labour laikys neutralią poziciją. Žalieji, kaip ir LibDemai, nori likti ES, tačiau antrajame referendume rinksis „išlikimą“.
„Mūsų šaliai reikia gijimo, taisymo, atstatymo. Brexit, UKIP, Farage ir Johnson per pastaruosius metus padarė per daug žalos. Bendruomenės susiskaidė. Šeimos išsiskyrė. Šiai šaliai reikalingas gijimo procesas. Tai turi užbaigti patys rinkėjai savo balsais. Todėl mes, Žalieji, nusprendėme išlikti ES, bet taip pat pasisakome už antrą referendumą“, – sakė Ainslie savo biure Pietų Londono Brixton rajone.