Tai laikinosios muitų tarifų priemonės, kurios po dviejų mėnesių taps galutinėmis. Panašią praktiką Kinija praėjusią savaitę taikė importui iš Europos kiaulienos, nors tuomet muitai buvo nustatyti žemesni, tačiau taikomi kur kas ilgesniam, kelių metų laikotarpiui.
Pieno produktų muitų dydis svyruoja nuo 21,9% iki 42,7%. Kinijos valdžios teigimu, šie muitai susiję su ES subsidijomis, skirtomis Europos pieno sektoriui. Kinija mano, kad ES subsidijuojami pieno produktai kenkia jos pieno pramonei. Tačiau apie žalės mastą ar pobūdį detaliai nepranešama.
Tarp produktų, kuriems taikomi aukščiausi muitai, yra Nyderlandų pieno grupė FrieslandCampina. Tuo tarpu Italijos kompanija Sterilgarda Alimenti gauna mažiausią tarifą.
Taip pat nurodoma, kad pieno produktų gamintojai iš kelių ES šalių yra paveikti, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Daniją. Todėl ši priemonė liečia platų Europos pieno sektoriaus spektrą.
Pieno produktų muitai nėra vienišas veiksmas. Kinija šiuos veiksmus laiko platesnių įtampų tarp Kinijos ir Europos Sąjungos dalimi. Ši priemonė apibūdinama kaip eskaluojančio konflikto komponentas.
Platesniame kontekste minima didžiulė Europos importuojamų Kinijos elektrinių automobilių apimtis ir Briuselio taikomi apribojimai. Pieno produktų muitai minimi kaip atsakas į šį didesnį klausimą, kuriame abi šalys prekybos priemonėmis daro spaudimą viena kitai.
Pieno produktai taip tapo nauju konflikto tašku. Tikroji poveikio Europos gamintojams ir Kinijos rinkai apimtis dar neaiški. Taip pat žinoma, kad kūdikių pieno milteliai iš šių muitų neturi būti paveikti.