Kova tarp liberalaus, proeuropietiško Varšuvos mero Rafało Trzaskowskio ir nacionalistinio konservatyvo Karolio Nawrockio yra tokia įtempta, kad apklausos negali nurodyti aiškaus nugalėtojo.
Pirmame balsavimo ture Trzaskowskis surinko 31,1% balsų, o Nawrockis – 29,5%. Trečią vietą užėmė libertariškas kandidatas Sławomiras Mentzenas, surinkęs beveik 15% balsų. Jo palaikytojai gali būti lemiami antrajame ture.
Mentzenas pristatė aštuonių punktų planą, kuriame, be kita ko, siūloma nepritarimas mokesčių didinimui ir nesutikimas dėl Ukrainos narystės ES. Nawrockis pasirašė šį planą siekdamas gauti Mentzeno šalininkų paramą. Trzaskowskis atskirai komentavo kai kuriuos šio plano punktus.
Nawrockis, kurį remia opozicinė Teisės ir teisingumo partija (PiS), remia tradicinių vertybių išsaugojimą ir kritiką ES atžvilgiu. Prezidentas Lenkijoje turi ribotą vykdomąją galią, tačiau gali vetuoti įstatymus ir daryti įtaką saugumo politikai.
Trzaskowskis, kurį remia Dabartinė piliečių koalicija, premjero Donaldo Tusko vadovaujama, palaiko proeuropietišką kryptį ir teisinės valstybės reformas. Jaunųjų rinkėjų tarpe auga nepasitenkinimas politine sistema. Ši demografinė grupė gali būti lemiama antrajame ture, nes jų balsavimo elgesys sunkiai prognozuojamas.
Kaimuose Nawrockis turi gerokai daugiau palaikymo, ypač tarp ūkininkų ir žemės darbininkų. Pirmame ture jis ten surinko 38,1% balsų, Trzaskowskis – 21,7%. Ši atotrūkis pabrėžia skirtumus tarp miesto ir kaimo regionų Lenkijoje.
Tarptautiniu mastu Nawrockis sulaukė paramos iš tokių figūrų kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ši parama atskleidžia geopolitines rinkimų reikšmes, ypač kalbant apie Lenkijos poziciją ES ir santykius su kaimyninėmis šalimis.
Rinkimai laikomi referendumą dėl Lenkijos ateities: pasirinkimu tarp tolesnės integracijos su ES ir nacionalinio suvereniteto išlaikymo. Rezultatai paveiks ne tik vidaus politiką, bet ir Lenkijos vaidmenį Europos scenoje.