Dauguma europiečių nori pakeisti savo mitybos įpročius, jei tai nebus per brangu. Vabzdžiai ar laboratorijoje pagamintas maistas nekelia didelio apetito, tačiau veganiški mėsainiai, lęšiai ir pupelės yra plačiai priimami kaip alternatyva.
Bendro tyrimo, kurį atliko vartotojų sąjungos dvylikoje ES šalių, rezultatai rodo, kad koronaviruso krizė keičia požiūrį į maistą ir valgymą Europos šalyse. Tačiau kyla klausimas, kiek ilgai išliks tendencija dažniau gaminti namuose ar pirkti daugiau vietinių produktų. Politikos formuotojai turėtų atsižvelgti į šiuos pokyčius, teigia vartotojų organizacija BEUC.
Du iš trijų apklaustųjų yra pasirengę keisti savo mitybos įpročius aplinkosaugos sumetimais. Vis dėlto egzistuoja kliūtys, kurios kol kas juos stabdo. Pagrindinė kliūtis – kaina, bet taip pat nurodomas ir informacijos trūkumas.
Šiek tiek daugiau nei keturi iš dešimties žmonių dėl aplinkosaugos priežasčių nustojo valgyti raudoną mėsą, rodo vartotojų sąjungų tyrimas vienuolikoje ES šalių, įskaitant Nyderlandus. Dauguma iš 11 000 respondentų yra pasirengę pirkti daugiau sezoninių vaisių ir daržovių bei dažniau valgyti vegetariškai, jei tai nebus per brangu. Vartoti mažiau pieno produktų vis dar yra sudėtinga. Kitas rezultatas – daugelis žmonių per mažai įvertina savo mitybos įpročių poveikį aplinkai ir klimatui.
Tyrėjų teigimu, vartotojai ieško geresnės informacijos maisto pakuotėse ir daugiau tvarių pasirinkimų. Vyriausybės, maisto gamintojai ir prekybininkai galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje.
Vartotojų sąjungos pažymi, kad kainodara ir marketingas vis dar vaidina pagrindinį vaidmenį kasdienėje vartotojų elgsenoje, tačiau šalies skonio ir kainos svarba palaipsniui mažėja, o aplinka bei klimatas įgyja vis didesnę reikšmę maisto pasirinkimuose.