Pagrindiniai teršalai yra trąšos ir cheminės medžiagos iš žemės ūkio, kurios užteršia vandenį maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas ir fosforas, sukeldamos eutrofikaciją. Be to, pramoninės nuotekos prisideda prie upių, ežerų ir pakrančių vandenų cheminės taršos.
Taip pat struktūriniai vandens kelių pokyčiai, tokie kaip užtvankos ir kanalizavimas, prisidėjo prie ekologinės būklės blogėjimo, kaip nurodo naujas Europos aplinkos agentūros ataskaita.
Paviršinis vanduo yra itin svarbus biologinės įvairovės palaikymui, tačiau daugelyje Šiaurės Vakarų Europos regionų (įskaitant Belgiją, Nyderlandus ir Vokietiją) daugiau nei 90 % vandens telkinių kokybė įvertinta kaip vidutinė, prasta arba labai prasta.
Artėjantis ES žemės taršos direktyvų peržiūrėjimas ir cheminių medžiagų išplovimo suvaldymas yra labai svarbūs. Ši rėminė direktyvos peržiūra turi ne tik pagerinti vandens kokybę, bet ir atkurti ekosistemų sveikatą.
Be paviršinio vandens grėsmingos taršos, Europa taip pat jau turi atsižvelgti į klimato kaitą, dėl kurios vandens užtikrinamumas patiria papildomą spaudimą. Didėjančios temperatūros, kintantys kritulių modeliai ir augalinės kilmės sausros laikotarpiai didina vandens streso problemą įvairiuose regionuose, ypač Pietų Europoje. Ten upės ir ežerai užteršiami sparčiau, dar labiau mažindami vandens kokybę.