Susitarimą tarp Briuselio ir Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus bei Urugvajaus neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino „win-win“ susitarimu, nors jis sulaukia didelio pasipriešinimo iš žemės ūkio organizacijų ir kelių ES šalių.
Vokietija, Ispanija, Portugalija ir kitos šalys sveikino susitarimą, tačiau Prancūzija, remiama Italijos ir Lenkijos, nuo pat pradžių teigė, kad šis susitarimas „esamoje formoje“ nėra priimtinas.
Nors derybos baigtos, susitarimas dar turi būti patvirtintas bent 15 iš 27 ES šalių, kurių gyventojai sudaro mažiausiai 65 % ES populiacijos. Taip būtų sukurta didžiulė laisvosios prekybos zona su daugiau nei 700 milijonų žmonių.
Briuselis paskutinę akimirką įkūrė 1 milijardo eurų „žalos fondą“ ūkininkams, kurie gali įrodyti, kad prekybos sąlygų sušvelninimas jiems padarė žalą. Ši nuolaida, matyt, prezidentui Macronui nėra pakankama.
Neseniai Europos Parlamente vykusiame pasitarime buvo pastebima daugumos parama susitarimui. Tikimasi, kad ES šalių ir Parlamento ratifikavimo procedūros užtruks dar bent metus.
Europos ūkininkai skundžiasi, kad Pietų Amerikos ūkininkai mažiau laikosi griežtų aplinkos ir klimato įstatymų, galiojančių ES ūkininkams, o tai neigiamai veikia jų konkurencinę padėtį.
Europos aplinkosaugos organizacijos ypač pabrėžia Pietų Amerikos žemės ūkio ir maisto pramonės vaidmenį naikinant dideles Amazonės atogrąžų miškų teritorijas, svarbią klimato kaitos stabdžio priemonę.