Praėjusį trečiadienį Europos Parlamento Žemės ūkio komitete pasigirdo raginimai suteikti daugiau aiškumo ir užtikrintumo. Šiame posėdyje naujasis (liuksemburgiečių) ES komisaras Hansenas pristatė savo požiūrį į bendrosios žemės ūkio politikos ateitį. Iš to, ką jis daugiausia nepasakė, buvo galima suprasti, kad jis dvejoja dėl vadinamosios hektaro subsidijos visiško panaikinimo.
Per neseniai vykusį Europos žemės ūkio ministrų susitikimą buvo pabrėžta, kad dabartinis GLB biudžetas jau dabar nepakankamas, kad tinkamai remtų ūkininkus. Pirmadienį Hanseno „ateities vizija“ vėl bus svarstoma ministrų darbotvarkėje. Jie reikalauja papildomų lėšų. Taip pat žemės ūkio organizacijos, tokios kaip Copa-Cogeca, ir toliau pasisako už stabilią ir pakankamą žemės ūkio finansavimo sumą.
Pastaruoju metu šias diskusijas apsunkina didėjantis finansinis spaudimas ES viduje. Karas Ukrainoje ir geopolitinės įtampos (dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo NATO pokyčių) lėmė didelio masto ginkluotės stiprinimo planus, kuriems reikia šimtų milijardų eurų. Tai verčia ES priimti sudėtingus sprendimus daugiametėje biudžeto programoje, kurioje žemės ūkis – viena didžiausių išlaidų pozicijų – atsiduria po spaudimu.
Taip pat lieka sudėtinga Europos žemės ūkiui prekybos susitarimų ir sankcijų įtaka. Diskusijos apie Rusijos trąšas iliustruoja dilemmas, su kuriomis susiduria ES. Viena vertus, siekiama strateginės autonomijos, kita vertus, šie produktai yra gyvybiškai svarbūs maisto gamybai. Tuo pačiu metu įtampa didėja dėl naujų importo tarifų trąšoms, dėl ko ūkininkams kyla dar didesnės išlaidos.
Kita žemės ūkio sektoriaus problema yra laukiamas prekybos liberalizavimas su Ukraina. ES ruošia naują prekybos režimą, kuris vėliau šiais metais suteiks daugiau galimybių ukrainietiškiems žemės ūkio produktams patekti į Europos rinką. Tai sulaukia kritikos iš žemės ūkio sektoriaus, kuris bijo nesąžiningos konkurencijos ir kainų spaudimo. Ūkininkų organizacijos reikalauja apsaugos priemonių ir sąžiningų konkurencijos sąlygų.
ES žemės ūkio komisaras Christophe Hansen turėtų balandį pristatyti savo politikos plano konkretų turinį, kuriame išdėstys savo viziją dėl GLB ateities. Penktadienį jis lankysis darbo vizite Nyderlanduose.
Tuo tarpu ES institucijose jau prasideda derybos dėl žemės ūkio politikos po 2027 metų. Šios diskusijos vyksta lygiagrečiai platesnėms deryboms dėl ES daugiametės biudžeto programos, kurioje gresia griežtos taupymo priemonės. Buvo pasiūlyta, kad žemės ūkis turėtų ženkliai sumažinti savo biudžetą kitų politinių prioritetų, tokių kaip gynyba ir inovacijos, naudai – tai pateikė buvęs komisaras Mario Draghi.
Europės žemės ūkio ateitis priklausys nuo politinių sprendimų, kurie bus priimti artimiausiais mėnesiais. Kol ES ieško pusiausvyros tarp naujai iškilusių geopolitinių prioritetų ir vidinių politinių tikslų, žemės ūkio finansavimas išlieka ginčytinu klausimu.