Timmermanas atkreipė dėmesį, kad ES turi pirmiausia pati atlikti pagrindines reformas. Apie tai kalbama jau daugelį metų, tačiau sprendimai vis dar nepriimti. Pavyzdžiui, mažos šalys neturėtų turėti veto teisės svarbiais tarptautiniais klausimais ar gynybos bei užsienio politikos srityse. Taip pat pirmiausia reikia suderinti naujas taisykles dėl didesnio bei geresnio europinio bendradarbiavimo. Tik po to, kaip teigia kai kurie ES lyderiai, turėtų būti priimamos naujos šalys.
„Ukraina turi įgyvendinti dar daug reformų. Tai šalis, kovojanti su daug korupcijos. Prezidentas Zelenskis tikrai stengiasi. Tačiau praeis nemažai laiko, kol viskas bus pertvarkyta.“ Po daugiau nei dviejų savaičių 27 ES valstybių narių vadovai Europos viršūnių susitikime spręs, ar pradėti derybas dėl narystės su Ukraina.
Timmermanas iki neseniai buvo eurokomisaras ir Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen dešinė ranka. Pastarosios pastarosiomis savaitėmis išreikštas optimizmas dėl Ukrainos narystės galimybės Timmermanui nepriimtinas. „Aš nesutinku su fon der Lejen,“ sakė Timmermanas. Šiuo metu jis yra naujos žaliai-kairiosios partijos PbdA/GroenLinks sąrašo lyderis ir greičiausiai netrukus taps Nyderlandų premjeru arba opozicijos vadovu.
Timmermanas taip pat laiko neapgalvotu Europos Tarybos pirmininko Charlo Michelio paskelbtą 2030 metų terminą, kaip siekiamą datą Ukrainos priėmimui. „Tai visiškai nerealu ir nesąžininga prieš ukrainiečius. Jiems draudžiama viltis, kurią mes jiems žadame, bet jos negalime įgyvendinti.“
„Suprantu, kai sakoma šaliai, kuri kovoja sunkiame kare ir siekia išlaikyti nepriklausomybę, kad mes stovime petys petin šioje kovoje. Tačiau narystė 2030 metais neįmanoma,“ pabrėžė buvęs eurokomisaras.
Didžiausios Vokietijos ūkininkų sąjungos DBV pirmininkas Joachim Rukwied praeitą savaitę taip pat aštriai kritikavo Ukrainos stojimą į ES. Pasak jo, tai reikštų šeimyninių verslų „pasitraukimą“ iš ES. Rukwied atkreipė dėmesį į didelį žemės ūkio sektorių Ukrainoje ir faktą, kad vidutinė ūkio valdžia ten yra daug didesnė nei ES.
Bendro žemės ūkio politikos taikymas, įtraukiant Ukrainą, todėl „neįmanomas“, nebent būtų priimta, kad tai bus ES šalių įmonių sąskaita. Rukwied prognozavo, kad bendro žemės ūkio politikos hektaro kompensacijos per kelerius metus bus visiškai panaikintos.
Tiesioginės išmokos ūkininkams tampa vis mažiau naudingos. Nors ūkininkams vis dar reikalingas pereinamasis laikotarpis, jis baigsis ne vėliau kaip 2035 metais, sakė Rukwied. Tiesioginės išmokos pastaraisiais metais jau buvo sumažintos perpus ir netrukus gali sumažėti iki mažiau nei 100 eurų už hektarą. DBV metiniame susirinkime jis ragino iš esmės peržiūrėti Europos žemės ūkio politiką.