Rusijos karas prieš Ukrainą pagreitina stojimo procesą, tačiau tuo pačiu sukelia didelių politinių rizikų. Iškart po Rusijos invazijos pradžios, 2022 m. vasario pabaigoje Ukraina paprašė narystės ES, o netrukus jai buvo suteikta kandidato į narystę valstybės statusas.
Europos Komisija trečiadienį taip pat atvėrė kelią spartesniam Moldovos priėmimui, kurią taip pat grasina Rusija. Ši šalis taip pat prarado dalį savo teritorijos rusų kontroliuojamam Transnistrijos regionui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukraina įvykdė 90 procentų reikiamų pasiruošimo veiksmų. Prezidento Zelenskio vyriausybei dar reikia daugiau laiko likusiems 10 procentų kovai su korupcija ir oligarchų dominavimu.
ES valstybių narių vyriausybių vadovai turi specialiame ES viršūnių susitikime gruodžio viduryje oficialiai patvirtinti sprendimą. Kadangi tam reikalingas vienbalsis sutarimas, o Vengrija ir Slovakija jau išreiškė abejonių, derybų dėl stojimo pradžia dar nėra garantuota.
Be to, pačių derybų užbaigimas gali užtrukti daugelį metų, kaip jau yra su Balkanų šalimis. Netgi gali įvykti derybų įstrigimas, kaip dabar yra su Turkija.
Europos žemės ūkio sektoriaus atstovai ypatingai dėmesingai laukia ES sprendimų dėl Ukrainos priėmimo, nes ši šalis vienu kartu taptų didžiausia ES žemės ūkio gamintoja. Jų produktų neribotas pateikimas į Europos laisvąją rinką reikšmingai pakeistų esamas prekybos sąlygas. Taip pat yra aišku, kad visos ES žemės ūkio subsidijų finansavimo sistemos žymiai pasikeistų.