Vokietijos energetikos priežiūros institucija neskyrė išimties Rusijos Nord Stream-2 dujotiekio operatoriui nuo Europos Sąjungos dujų direktyvų. Tai yra dar vienas smūgis projektui, kurio tikslas – per Baltijos jūrą tiekti rusiškas dujas į Vokietiją ir kitus Vakarų Europos klientus.
Nord Stream 2 statyba, kurią vykdo Rusijos Gazprom, žymiai vėluoja ir susiduria su politiniu pasipriešinimu tiek iš Vašingtono, tiek iš kaimyninių Rusijos valstybių – Ukrainos ir Lenkijos. Nors apie kelis šimtus kilometrų vamzdis jau nutiestas, paskutinė atkarpa negali būti įgyvendinta Vakarų Europos įmonių dėl įvairių teisinių boikotų taisyklių. Šį darbą dabar privalės užbaigti Rusijos vamzdynų tiesimo įmonė.
Vokietijos vamzdynų reguliavimo institucija Bundesnetzagentur pranešė, kad projektui nėra suteikta išimtis nuo ES atskyrimo taisyklių, kurios reikalauja, kad ES teritorijoje būtų atskiros dukterinės įmonės energijos gamybai, transportavimui ir paskirstymui. Priežiūros institucija nurodė, kad Nord Stream 2 konsorciumas – kuriame dalyvauja ir Uniper, Wintershall-Dea, Royal Dutch Shell, OMV bei Engie – negali pretenduoti į išimtį, nes statyba nebuvo baigta iki 2019 m. gegužės 23 d.
Tada buvo planuota kitaip, tačiau dėl grėsmės iš JAV taikomų sankcijų Europos vamzdynų tiesėjams Rusijos projektas smarkiai vėlavo. Teisinis ginčas dėl reguliavimo, tikėtina, neturės didelės įtakos vamzdynų tiesybai, tačiau gali sukelti naujus delsimo atvejus. Numatoma, kad Nord Stream 2 pradės veikti 2021 m. pradžioje.
Be to, šiuo metu Vokietijos ir Maskvos santykiai yra įtempti po to, kai kanclerė Angela Merkel šią savaitę pareiškė, kad rasti „griežti įrodymai“, jog už 2015 m. parlamento kibernetinį išpuolį stovėjo Rusijos agentai.
Merkel sakė, kad šis puolimas, per kurį buvo nulaužtos Bundestago narių, įskaitant jos pačios, el. pašto dėžutės, buvo dalis Rusijos atakų, kurių tikslas – sujaukti oponentus. Rusija neigia bet kokią savo dalyvavimą.