Vokietija todėl griežčiau ribos mėšlo išpurškimą pažeidžiamose teritorijose. Tokiu būdu Berlynas siekia užkirsti kelią Europos Sąjungai realiai pradėti rinkti grėsiančias milijonines baudas. Žemės ūkis privalės vesti dar išsamesnę apskaitą apie visas (žemės)medžiagas, kurios patenka į įmonę ir išeina iš jos, taip pat bus atliekami kur kas platesnio masto gruntinių vandenų kokybės matavimai.
Jau 1991 metais Briuselis Nitrato direktyvoje nustatė, kad vienas litras gruntinio vandens gali turėti daugiausia 50 miligramų nitrato. Tačiau Vokietija daugelį metų vengė ir ignoravo šią direktyvą. Vidutiniškai vis dar ketvirtadalis Vokietijos gruntinio vandens matavimo punktų viršija 50 miligramų ribą.
Tik po to, kai 2018 metais Vokietijai Europos Teisingumo Teismas paskelbė privalomą sprendimą mažinti trąšų naudojimą, buvo pradėtos keisti Vokietijos trąšų įstatymo nuostatos.
Federalinis ministras Cem Özdemir praėjusį penktadienio rytą Berlyne sakė, kad ilgalaikė ir brangi nitrato konflikto su Briuseliu istorija turėjo priešingą poveikį ir daug pasitikėjimo tarp profesinės bendruomenės ir politikos prarasta – tai turi būti atkurta.
„Dabar stipriname principą, kad teršėjas turi mokėti: tie, kurie per daug tręšia ir taip kelia grėsmę aplinkai, bus labiau traukiami atsakomybėn ir persekiojami. Ypač atsižvelgiant į ribotus biudžetus, niekas nenori mokėti didžiulių baudų Briuseliui; mes tą pinigus geriau panaudosime savo žemės ūkiui paremti..”