Šią bylą, inicijuotą Vokietijos aplinkosaugos organizacijos, gali turėti didelę įtaką žemės ūkiui ir aplinkosaugos politikai. Pasak aplinkosaugos atstovų, nitrato tarša ypač išauga dėl per didelio tręšimo ir intensyvios gyvulininkystės. Vokietijoje, kaip ir visoje ES, nustatyta 50 miligramų nitrato vienam litrui gruntinio vandens riba. Tačiau daugelyje regionų, ypač žemės ūkio zonose, šis rodiklis nuolat viršijamas.
Ši problema yra sprendžiama jau daugiau nei du dešimtmečius ir iš dalies kyla dėl federacinės Vokietijos vyriausybės ir šešiolikos federalinių žemių valdžių skirtingų funkcijų ir įgaliojimų. Įstatymų pakeitimai dažniausiai įgyvendinami tik tuomet, kai sutaria Berlynas ir žemės. Dėl nitrato taršos federacinė vyriausybė turi laikytis griežtesnių ES reikalavimų (vadinamasis „blogėjimo draudimas“), tačiau kai kurios žemės valdžios linkusios juos vykdyti kuo mažiau.
2023 m. lapkritį Lüneburgo teismas jau priėmė sprendimą, kad dvi su Nyderlandais besiribojančios federalinės žemės – Žemutinė Saksonija ir Šiaurės Reino-Vestfalija – tinkamai neatlieka savo pareigų. Jas tai paskatino apskųsti, tačiau dabar jos vėl įpareigotos mažinti nitratų taršą (tai yra – mažiau naudoti mėšlo).
Žemės ūkio organizacijos kritikavo šį sprendimą. Jos teigia, kad ūkininkai jau daugelį metų stengiasi sumažinti trąšų naudojimą. Žemutinės Saksonijos žemės ūkio sąjunga ir toliau mano, kad šis sprendimas nedarys tiesioginės įtakos žemės ūkiui. Pasak jų, teismas tik „išaiškino kelis esminius teisės klausimus“. Esama dviejų žemių nitrato programa esą pakankama užtikrinti, kad visose srityse būtų laikomasi nustatytų ribų.
Aplinkosaugos organizacija DUH laiko šį sprendimą precedentiniu visai Vokietijai. Jei federalinis teismas paskatins griežtesnių taisyklių įgyvendinimą, tai gali priversti ir kitas žemes imtis griežtesnių priemonių kovojant su nitrato tarša.
Vandens tiekimo įmonės vertina sprendimą kaip ženklą, kad būtina saugoti vandens išteklius. „Mėšlo įstatymas yra daugiau nei 20 metų besitęsianti varginanti ir be pabaigos istorija. Jau seniai laikas imtis veiksmų. Tik reikšmingai sumažinus nitrato patekimą galėsime išsaugoti svarbiausius geriamojo vandens šaltinius ilguoju laikotarpiu“, – teigė vandens įmonių asociacijos vadovas.