Zelenskis aiškiai pasakė, kad galimi taikos susitarimai apims kompromisus, kurie ne visiems patiks. Jo teigimu, todėl būtinas platus dialogas su Ukrainos visuomene, galbūt po to surengus referendumą ir rinkimus.
Zelenskis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra karo nutraukimas. Šiuo tikslu Ukraina rengia dvidešimties punktų taikos planą, kuriame numatytos saugumo garantijos ir atkūrimo susitarimai. Prezidento teigimu, šiame plane yra nuolaidų, kurios, jis pripažįsta, gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą.
Dėl šios priežasties Zelenskis nori aktyviai įtraukti Ukrainos gyventojus į sprendimų priėmimą. Jis teigia, kad konsultacijos yra būtinos, kai susitarimai susilaukia pasipriešinimo. Galiausiai jis sako, kad yra demokratiniai būdai, tokie kaip referendumai ir rinkimai, per kuriuos gyventojai gali išreikšti savo valią.
Saugių garantijų derybose taip pat dalyvauja tarptautiniai partneriai. Zelenskis nurodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir vadinamoji pasirengusiųjų šalių koalicija dalyvauja šiame procese. Jis kalba apie konsultacijas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte dėl galimų garantijų.
JAV vaidmuo yra svarbus ir platesnėje Europos saugumo diskusijoje. NATO vadovas Markas Rutte pasisakė prieš idėjas atskirti Europos gynybą nuo Vašingtono. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos ir toliau visiškai remia NATO aljansą.
Rutte teigia, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, tarp jų didinant gynybos išlaidas. Tačiau jis pabrėžia, kad tai turi vykti transatlantiniame kontekste. Jo nuomone, didesnis Europos įsipareigojimas neturėtų būti traktuojamas kaip atsisveikinimas su bendradarbiavimu su JAV.
Šie jo pareiškimai yra atsakas į balsus Europoje, kurie ragina siekti didesnės strateginės autonomijos. Kai kurie Europos politikai abejoja, ar Europa vis dar gali pasikliauti JAV, ir siūlo, kad Europos pajėgos veiktų po savo vėliava. Rutte įspėja, kad toks požiūris pakenktų NATO.