Žemės ūkio darbo našumo indeksas 2025 metais, palyginti su 2024 metais, pakils 9,2%. Tai akivaizdus pagreitis po ankstesnių metų, kai žemės ūkio ekonomika augo santūriau.
Daugumoje Europos Sąjungos šalių pastebimas augimas. 19 ES šalių darbo našumas didėja. Didžiausią prieaugį fiksuoja Liuksemburgas, Lenkija ir Estija – atitinkamai 40, 33 ir 31 procentas.
Aštuoniose ES šalyse darbo našumas mažėja. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Kroatijoje, po jos eina Portugalija ir Graikija. Šiose šalyse produktyvumas yra akivaizdžiai mažesnis nei 2024 metais.
Reikšmingą prieaugį lėmė du tiesioginiai veiksniai. Ūkio realios pajamos padidėjo 8,1%, tuo tarpu samdomos darbo jėgos kiekis sumažėjo 1,0%. Šie pokyčiai kartu užtikrina didesnę grąžą vienam darbo jėgos vienetui.
Sektorius auga ir išreikštas pinigais. Žemės ūkio bendroji pridėtinė vertė Europos Sąjungoje 2025 metais didėja 10,3%. Tai reiškia, kad sektorius šiemet prisideda prie ekonomikos daugiau nei prieš metus.
Visos žemės ūkio produkcijos vertė tuo pačiu laikotarpiu išaugo 5,3%. Tuo tarpu ūkio vartojimas, įskaitant energiją, pašarus gyvuliams ir kitas gamybos priemones, padidėjo 1,5%. Taigi, pajamos auga sparčiau nei išlaidos.
Žvelgiant ilgesniu laikotarpiu, vaizdas tampa dar aiškesnis. 2025 m. žemės ūkio darbo našumas Europoje yra 49,4% didesnis nei prieš dešimt metų. Nuo 2015 m. realios pajamos paaugo 20,8%, o darbo jėgos panaudojimas sumažėjo 19,1%.
Darbo našumo rodiklis Europos Sąjungos žemės ūkyje nematuoja atskirų ūkininkų ar ūkininkų šeimų pajamų. Šis skaičius atspindi, kiek realių pajamų generuojama vienam visą dieną dirbančiam darbuotojui, įskaitant darbo, kapitalo ir žemės sąnaudas.