Komisija pasiūlė, kad per 25 metus dirvožemis visoje ES turėtų būti geros būklės. Tai nebus privaloma direktyva, tačiau numatys reikalavimus dažnesniam dirvožemio kokybės matavimui. Dauguma šalių su tuo sutinka, bet taip pat teigia, kad dirvos būklė yra tokia įvairovė ir kintamumas, jog neįmanoma nustatyti vieno kriterijaus, kuris aiškiai apibrėžtų, ar dirva yra „užteršta“.
Dar neaišku, kokius kriterijus Briuselis norės naudoti sprendžiant, ar užteršta dirva turi būti „išvalyta“, ir kas už tai mokės. Kopijos iš dirvožemio mėginių turi būti saugomos viešajame registre, kurį tvarkys valstybės narės, o kaimynai bei piliečiai galės pateikti žalos reikalavimus kaltininkams.
Pagal Briuselį, dirvožemio registracijos sistemos ir švarios žemės pažymos taip pat galėtų būti derinamos su subsidijomis žemės savininkams, ūkininkams ir daržininkams. ES yra daugiau nei 3 milijonai žinomų užterštų vietų, nors pastaraisiais metais intensyvūs dirvožemio tyrimai nebuvo atliekami visose ES šalyse. Olandijoje yra apie 250 000 vietų, kurios gali būti stipriai užterštos.
Nors Olandija iš esmės palaiko šį pasiūlymą, vyriausybė nerimauja dėl praktinių pasekmių šalyje. Taip pat etikečių klijavimas ant mažai produktyvių dirvų būtų „neįgyvendinamas“, kaip vyriausybė jau anksčiau pranešė Parlamento laiške.
Gamtos apsaugos organizacijos paragino Europos Komisiją jau dabar nustatyti privalomuosius tikslus, siekiant užkirsti kelią tolesniam dirvos erozijai. Tačiau aplinkos komisaras Virginijus Sinkevičius sakė, kad Briuselis pirmiausia nori užtikrinti, jog dirvožemio kokybė neblogėtų; tik po to bus imtasi tvarkymo ir gerinimo priemonių.