Dauguma ES šalių atmeta Nyderlandų, Vokietijos ir Liuksemburgo siūlymą uždrausti gyvūnų pervežimus dideliais atstumais. Dėmesys daugiausiai skiriamas gyvulių pervežimams į Maroką, Turkiją, Rusiją, Artimuosius Rytus ir Aziją, tačiau dauguma Pietų ir Rytų Europos šalių nėra tokio draudimo šalininkės.
Tačiau žemės ūkio ministrai per savo dviejų dienų susitikimą Liuksemburge susitarė, kad ES šalys turi gerinti gyvūnų gerovę per ilgus pervežimus, pavyzdžiui, įvedant daugiau ir griežtesnių patikrinimų.
Trys šalys norėjo draudimo naujoje pervežimų reglamente, kuris greičiausiai įsigalios 2023 metais. Ilgo nuotolio pervežimai sausuma ir jūra į šalis už ES ribų kelia problemų žemės ūkio ministrėms – Juliai Klöckner (Vokietija), Carolai Schouten ( Nyderlandai) ir Romainui Schneideriui (Liuksemburgas).
Schouten anksčiau antrajame parlamento kameroje pabrėžė, kad reikėtų daryti išimtį trumpiems jūriniams pervežimams per Kanalą į/iš Jungtinės Karalystės, nes ten taikomos tos pačios gyvūnų gerovės taisyklės kaip ES. Ilgesni pervežimai iš Airijos į Prancūzijos ir Ispanijos uostus jau galėtų būti problematiškesni.
Trys iniciatyvos šalys mano, kad vietoje gyvų gyvulių pervežimo turėtų būti skatinama prekyba mėsa, karkasais ir genetine medžiaga. Vokietijos ministrė Julia Klöckner teigė, jog gyvūnų gerovė neturi baigtis ES sienomis. Pervežimuose į tolimas šalis ne visada galima užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, teigia ministrė.
Įvedus draudimą jūriniams pervežimams, ES sektų Naujosios Zelandijos pavyzdį, kuri neseniai paskelbė nutraukianti gyvūnų išvežimą jūra. Gyvūnų teisių aktyvistai ir veterinarai daugelį metų kritikavo tokį pervežimą.
Naujausio tyrimo duomenimis, dauguma ES patvirtintų gyvulių pervežimo laivų priskiriami rizikos laivų kategorijai ir nėra tinkami gyvų gyvulių transportavimui.