Europos lyderiai rengia mechanizmą, pagal kurį užšaldytos Rusijos lėšos nebus „konfiskuojamos“, o tarnaus kaip „užstatas paskoloms“ Ukrainai. Kijevas turėtų vėliau grąžinti sumas, jei Maskva bendradarbiaus dėl žalos atlyginimo. Ši formulė turėtų išvengti teisinės problemos ir ekonominių pasekmių tarptautiniame mokėjimų sraute.
Kalbama apie 140–210 milijardų eurų Rusijos pinigus. Europos Komisija galėtų išleisti obligacijas, kurioms kaip užstatas naudotųsi Rusijos lėšos. Keli ES šalys yra pasirengusios remti šį modelį, jei pinigai daugiausia bus skirti Gynybai. Tačiau Vengrija prieštarauja planui Europos Teisme, nes mano, kad buvo apeita ankstesniuose balsavimuose.
Be finansavimo, pagrindinis dėmesys skiriamas karinės paramos plėtrai. Pasiektas susitarimas skirti du milijardus eurų dronams Ukrainai. Jie turėtų prisidėti prie plataus fronto gynybinės sienos palei Sąjungos rytinę sieną, skirtos apsaugoti nuo Rusijos atakų.
„Dronų sienos“ idėja įgauna pagreitį Briuselyje ir keliuose ES šalyse. Sieną sudarytų aptikimo ir gynybos sistemos, jos tikslas – geriau užtikrinti oro erdvės saugumą. ES taip siekia parodyti, kad parama Ukrainai nėra tik finansinė, bet ir apima apčiuopiamą karinės stiprybės didinimą.
Kitas ginčytinas klausimas – rengiamas Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą. Iki šiol tokias procedūras šalys kaip Vengrija ir Slovakija galėjo blokuoti veto teisėmis. Dabar siūloma procedūrą keisti: kvalifikuota dauguma galėtų spręsti derybas „po skirsnius“, tuo tarpu galutinis ataskaitos patvirtinimas (žymiai vėliau) reikalautų vienbalsiškumo.
Šis modelis ribotų atskirų valstybių galias, bet išlaikytų jų galutinį sprendimą. Šalininkai laiko tai subalansuotu būdu išlaikyti dinamiką nepažeidžiant visų šalių interesų. Priešininkai bijo nacionalinės suvereniteto menkinimo.
Neformalus ES lyderių susitikimas Kopenhagoje bus pasirengimas spalio pabaigoje vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriame tikimasi formalių sprendimų. Viršūnių sėkmė priklausys nuo to, ar artimiausiomis savaitėmis pavyks rasti kompromisus.
Jei susitarimas bus pasiektas, ES žengs svarbų žingsnį savo paramos Ukrainai srityje: ne tik finansiškai ir karine prasme, bet ir instituciniu lygmeniu – spartinant stojimo procedūrą.