27 ES šalių vadovai per dviejų dienų trukmės viršūnių susitikimą Briuselyje nesugebėjo susitarti dėl Europos daugiametės biudžeto 2028–2034 metams. Papildomas susitikimas lapkričio 26 d. turėtų nutraukti šį aklavietę.
Europos Tarybos pirmininkas António Costa turės pateikti pakoreguotą pasiūlymą. Jis per artimiausias savaites derėsis su Europos Komisija ir atskiromis vyriausybėmis dėl galimų taupymo priemonių ir naujų pajamų šaltinių. Costa siekia susitarimą pasiekti dar prieš Kalėdas, tačiau keletas vyriausybių vadovų abejoja, ar tai įmanoma.
Daugiau taupymo
Dabartinis Airijos ES pirmininkavimo kompromiso pasiūlymas numato apie 160 milijardų eurų mažesnes išlaidas nei Europos Komisija pirminiu pasiūlymu buvo numatžiusi. Tokia suma Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai, Švedijai, Danijai ir Suomijai atrodo nepakankama. Jie mano, kad ES turi dar labiau riboti savo išlaidas, nes ir nacionaliniai biudžetai patiria didelį finansinį spaudimą.
Promotion
Ypatingai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina dar labiau taupyti. Jis laiko siūlomas Europos išlaidas per didelėmis ir nori, kad Europos Sąjunga labiau sutelktų dėmesį į konkurencingumą ir gynybą. Priešingai tam, yra šalys, kurios nori užkirsti kelią esamų Europos paramos programų mažinimui.
Šešiolikos ES šalių grupė priešinasi žemės ūkio subsidijų ir finansinės pagalbos skurdžiau išsivysčiusioms regionams mažinimui. Jos baiminasi, kad šios tradicinės europinės išlaidos turės būti sumažintos, siekiant finansuoti naujus (ekonominius ir karinius) prioritetus. Tai ne tik kelia konfliktą tarp turtingesnių ir skurdesnių valstybių narių interesų, bet ir atskleidžia skirtingas nuomones dėl ES ateities uždavinių.
Nauji mokesčiai
Tarybos pirmininkas Costa bando įveikti nesutarimus siūlydamas naujas Europos pajamas (t. y. mokesčius). Galima būtų taikyti mokesčius tabakui, elektroninėms atliekoms ir CO₂ emisijoms. Taip pat remiamasi sumokėti mokesčius didelėms technologijų įmonėms, kriptovaliutoms bei azartinių lošimų pramonei. Gauto papildomo pajamų įnašo dėka nacionalinės vyriausybės galėtų mažinti savo indėlius į bendrą biudžetą.
Visgi šiuo klausimu tvyro didelė nevienarūšiškumas. Prancūzija laiko naujas Europos pajamas būtina sąlyga biudžeto susitarimui. Švedija abejoja jų privalumais, o Belgijos ministras pirmininkas Bart De Wever įspėja, kad nauji mokesčiai nėra stebuklingas receptas. Be to, visos 27 valstybės narės turėtų atskirai pritarti tokiems veiksmams.
Europos Parlamentas
Europos Parlamentas taip pat priešinasi reikšmingam taupymui. Parlamento pirmininkė Roberta Metsola tvirtina, kad vyriausybių vadovai negali nuolat kelti naujų Europos ambicijų ir tuo pačiu mažinti tam reikalingų pinigų. Ji ypač įspėja prieš taupymą gynybos, mokslinių tyrimų, infrastruktūros ir katastrofų prevencijos srityse. Be pakankamų finansinių išteklių Parlamentas grėsmingai gali atmesti naują biudžetą.
Rinkimai
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat įspėja, kad Airijos pasiūlymas per pusę sumažina finansines galimybes netikėtoms krizėms. Pasak jos, ES pastaraisiais metais išmoko, kaip svarbu turėti tokias atsargas. Derybas dar labiau apsunkina šių metų rudenį Ispanijoje ir kitais metais Prancūzijoje, Italijoje bei Lenkijoje vyksiantys rinkimai. Ypatingai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina susitarimą pasiekti dar prieš šių metų pabaigą.