Tarpinis tikslas 2040 metams laikomas svarbia žingsniu link visiškos klimato neutralumo iki 2050 metų. Kyla nesutarimų dėl tikslo aukščio ir turinio. Aplinkos ministrai ketvirtadienį aptarė planus, tačiau pabrėžė, kad vyriausybių vadovai sprendimą galės priimti kitą mėnesį.
Valstybių ir vyriausybių vadovai spalio 23 d. Briuselyje nagrinės šį klausimą. Po to Danijos ES pirmininkavimas surengs papildomą aplinkos ministrų susitikimą. Šis nesutarimas iškyla jautriu metu. Europa turi laiku pateikti patikimus pasiūlymus artėjančiam Jungtinių Tautų klimato viršūnių susitikimui.
Be susitarimo ES šalims kyla rizika, kad ES susilpnins savo tarptautinį vaidmenį kaip klimato lyderė. Kaip laikina išeitis sutarė dėl „laikino signalo“. Tokia „deklaracija“ būtų kryptį rodantis dokumentas, bet neturėtų privalomo skaičiaus, o tik tikslą. Tai suteiktų aiškumo išorėje, o viduje leistų toliau derėtis.
Svarbus ginčo taškas – ar galima investicijas už ES ribų laikyti emisijų mažinimu. Šalininkai mato užsienio anglies kreditus kaip galimybę spartinti pasaulinį išmetimų mažinimą ir paremti novatoriškus projektus. Priešininkai baiminasi, kad tai atims ES šalims paskatą pačioms imtis daugiau veiksmų.
Klimato komisaro Wopke Hoekstra teigimu, 2040 metų tikslas būtinas, kad būtų išlaikytas kursas į 2050 metus. Be aiškios tarpstadijos gresia, kad klimato neutralumo galutinis tikslas išblės. Tuo pačiu kai kurios šalys pabrėžia būtinybę įvertinti ekonominį poveikį ir energetinį saugumą.
Tokios šalys kaip Vengrija, Slovakija, Čekija ir Malta priešinasi pernelyg ambicingam tekstui, o didelės šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, yra atsargios. Kitame fronte yra šalys kaip Ispanija ir Švedija, kurios nenori nustatyti per žemų reikalavimų. Dabartinis ES pirmininkavimas (Danija) siekia šį rudenį rasti kompromisą.
Akivaizdu, kad diskusijos dėl 2040 metų tikslo dar keletą mėnesių bus viena pagrindinių Europos politikos temų. Jos rezultatas lems Europos patikimumą kaip pasaulinės reikšmės klimato veikėjo ir kontinentinės krypties artimiausioms dešimtims metų.
Paskutiniu metu daugelyje ES šalių vis garsiau kalbama, kad ateinančiais metais ES susidurs su didžiulėmis finansinėmis įsipareigojimais (pramonės pertvarka, Europos gynybos kūrimas ir kt.), o anksčiau pažadėtos investicijos ir subsidijos Klimatui ir Aplinkai bus nukeltos į tolimesnį laiką.