Žemės ūkio ministrai oficialiai nepriima savo vyriausybių prekybos politikos sprendimų, tačiau jie priklauso prie griežčiausių paktą kritikuojančiųjų, kuris ES rinkas turėtų atverti daugiau jautienos ir paukštienos iš Mercosur šalių: Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus.
Žemės ūkio ministrai ypač domisi, ar Italija ir Prancūzija nori atsisakyti savo priešinimosi susitarimui su Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvaju. Abi šalys ilgą laiką buvo kritiškai nusiteikusios, tačiau pastarųjų dienų signalai rodo galimą lankstesnį požiūrį. Vis dėlto politinė situacija Prancūzijoje (Bayrou vyriausybės žlugimas) gali vėl sukelti vėlavimų.
Ūkininkų organizacijos baiminasi, kad susitarimas pripildys jų rinką pigesnės mėsos ir pieno produktų. Tuo tarpu Europos Komisija teigia turinti sprendimų, tokių kaip gerokai išplėsta žalos kompensavimo fondo sistema, kad ūkininkams būtų atlyginamos nuostoliai.
Nors žemės ūkio ministrai oficialiai nepriima prekybos klausimų sprendimų, jų Kopenhagoje vykstančios diskusijos sulaukia didelio dėmesio. Jų nuomonė laikoma politiniu barometru. Tačiau daugiausiai dėmesio jie skiria ilgalaikiam bendrosios žemės ūkio politikos finansavimui.
Šiame kontekste Mercosur yra tik „mažas klausimas, kurį iš esmės jau turėjome seniai išspręsti“, kaip sakė vienas ES pareigūnas neformaliuose pokalbiuose. Tuo pačiu metu vyksta diskusija dėl naujojo 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės schemos. Joje planuojama žemės ūkio biudžeto reikšminga sumažinimo – nuo maždaug 380 mlrd. iki apie 300 mlrd. eurų.
Europos Taryba jau žengė žingsnius siekdama supaprastinti žemės ūkio politiką. Tai apima administracinių naštų mažinimą ir didesnės nacionalinės laisvės suteikimą. Danijos pirmininkavimas ypač akcentuoja modernizaciją ir žalinimą, bet taip pat konkurencingumo išlaikymą.
Politiniame diskurse itin ryškiai pasigirsta ir Europos Sąjungos ateities klausimas su Ukrainos dalyvavimu. Ši šalis laikoma svarbia grūdų ir kitų žemės ūkio kultūrų gamintoja. Galimas narystės įsiliejimas reikšmingai pakeistų Europos žemės ūkio santykius. Ypač Lenkija, Vengrija ir Čekija mato tai kaip grėsmę ir bando stabdyti šį procesą.
Visų šių klausimų – Mercosur sutarties, naujo biudžeto, vidaus reformų ir galimos plėtros su Ukraina – sankirta daro Kopenhagoje vykstantį posėdį svarbiu momentu. Tai, kas dabar yra tik neformalus susitikimas, artimiausiais mėnesiais taps kryptį nurodančiu veiksniu Europos žemės ūkio politikos ateičiai.