Per pastaruosius dvidešimt metų galvijų skaičius Europos Sąjungoje sumažėjo beveik devyniais procentais. Tai paaiškėja iš naujausių duomenų apie Europos maisto tiekimo grandinę. Nuo 2001 iki 2020 metų bendra kiaulių, galvijų, avių ir ožių bandos ES sumažėjo apie 8,9 %.
Didesnis sumažėjimas fiksuotas avių skaičiuje. Kiaulių kiekio sumažėjimas buvo santykinai nedidelis. 2020 metais ES ūkiuose buvo 146 mln. kiaulių, 76 mln. galvijų ir apie 75 mln. avių bei ožių. Dauguma galvijų laikoma tik keliose ES valstybėse narėse.
Apie ketvirtadalis (23,3 %) galvijų buvo laikomi Prancūzijoje. Ispanijoje buvo laikoma ketvirtadalis ES kiaulių (22,4 %) ir avių (24,8 %). Graikija (28,8 %) ir Ispanija (21,4 %) kartu sudarė daugiau nei pusę visų ožių.
Galvijų tankio indeksas apskaičiuojamas kaip gyvulių skaičius vienam hektarui žemės ūkio paskirties žemės. Remiantis tuo, 2016 m. didžiausias gyvulių tankis buvo registruotas Nyderlanduose (3,8 stambiosios galvijazmonių vienetų vienam hektarui), Maltoje (2,9) ir Belgijoje (2,8). Priešingai, gyvulininkystė buvo santykinai išplitusi Baltijos jūros šalyse ir Bulgarijoje, kur buvo mažiau nei 0,30 stambiosios galvijazmonių vienetų vienam hektarui.
Kai kurios ES šalys specializuojasi gyvulininkystės srityje. Pavyzdžiui, Airija pernai laikė 8,5 % galvijų (maždaug tokį pat lygį kaip Ispanija), o Danija buvo atsakinga už 9,2 % ES kiaulių (maždaug tokį patį lygį kaip Prancūzija).
Taip pat yra didelių skirtumų tarp ūkių kiekvienoje šalyje. Danijos (200 stambiųjų galvijų ūkyje), Nyderlandų (185) ir Belgijos (148) gyvulininkystės ūkiai buvo ypač dideli. Priešingai, Vengrijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje ūkiuose laikyta mažiau nei 10 gyvulių.