Dėmesys dabar nukreiptas į Grenlandiją, po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas kelis kartus pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šią teritoriją laiko reikalinga savo nacionaliniam saugumui. Neatmetama galimybė pasitelkti visas priemones, įskaitant ir karinę jėgą.
Tokie pareiškimai NATO pastatė į neįprastą padėtį. Esminiai aljanso kariniai planai orientuoti į išorinius priešininkus. Situacijai, kai vienas NATO sąjungininkas grasina kitam, nėra nustatyto veiksmų plano.
Danija ir Grenlandija pasmerkė skubų konsultavimąsi su JAV užsienio reikalų ministru Rubiu, tačiau pastarasis jo vengia. Pagal Grenlandijos ir Danijos pareiškimus, šie pokalbiai skirti aiškumo įgyjimui dėl JAV ketinimų.
Danijos premjeras viešai įspėjo, kad karinis vieno NATO sąjungininko puolimas prieš kitą sustabdytų visas veiklas, įskaitant pačią NATO ir ilgus dešimtmečius kurtą saugumą.
Net ir neįvykdžius tikrų karinių veiksmų, JAV pareiškimų tonas jau turi pasekmių. Daugelyje reakcijų pabrėžiama, kad eskaluojanti retorika savaime kenkia aljanso stabilumui ir tarpusavio pasitikėjimui.
Jungtinės Valstijos parodė, kad neatsisako naudoti karinę jėgą, kai per pastarąsias savaites bombardavo kelias narkotikų greitaeiges valtis ir vykdė karinę operaciją, kurios metu pagrobė Venesuelos prezidentą.
Keli Europos lyderiai viešai išreiškė paramą Danijai ir Grenlandijai. Jie pabrėžė, kad tai nėra tik dvišalis konfliktas, bet klausimas, kuris beveik visas Europą.
Tuo tarpu NATO viduje skamba įspėjimai, kad pats šios diskusijos vedimas jau kenkia. Aljansas sukurtas ant vertybių ir pasitikėjimo, ir idėja, jog grėsmė ateina iš vidaus, laikoma silpninančia.
Be to, svarbi pastaba, kad neseniai patvirtinta nauja JAV gynybos ir saugumo politika sudaro įspūdį, jog Jungtinės Valstijos siekia hegemonijos visame Vakarų pusrutulyje. JAV ginkluotos rankos veikimas neapsiriboja tik pietų kryptimi, į „Amerikos įlanką“ bei „užnugario“ Centrinėje ir Pietų Amerikoje, bet dabar plečiasi ir šiaurės rytų kryptimi.
Šiame kontekste atrodo, kad Ukraina kaip problema Vašingtone palikta Rusijai ir Europos Sąjungai. Atrodo, kad europiečiai turi priprasti prie to, jog grėsmė kyla ne tik iš rytų, bet ir iš vakarų kyla nežinomybė, trikdymas ir priešiškumas.
Galiausiai daug kariškių analitikų pabrėžia, kad laukimas nėra pasirinkimas. Europietiški balsai ragina aiškumo dėl Grenlandijos ir NATO ateities, nors tuo pačiu pripažįstama, jog tokiai krizei nėra parengto veiksmų plano.