NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad dar per anksti daryti išvadas apie neseniai Turkijos ir Rusijos suderėtą susitarimą dėl Šiaurės Sirijos kontrolės. Ši tema šiandien ir rytoj bus plačiai aptariama pusmečio NATO viršūnių susitikime, kuris šį kartą vyksta Londone.
Turkija susitarė su Rusija, kad abi šalys kartu valdys Šiaurės Siriją, kadangi Jungtinės Valstijos atitraukė savo „žemės pajėgas“. „Manau, kad dar per anksti vertinti šio pareiškimo, prezidento Erdogano ir prezidento Putino susitarimo, pasekmes“, – sakė Stoltenbergas pristatydamas gynybos ministrų susitikimą.
Turkijos, vieningos su NATO, artėjimas prie Rusijos kelia didelį nerimą kitoms NATO valstybėms, ypač todėl, kad Turkija jau anksčiau savo iniciatyva įsiveržė į Šiaurės Siriją nepasitarusi su kitais partneriais.
Stoltenbergas stengėsi sumažinti įtampas ir vėl pasveikino neseniai Turkijos ir Jungtinių Valstijų sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo po Turkijos įsiveržimo į Šiaurės Siriją. Pasak Stoltenbergo, šis susitarimas ženkliai sumažino smurtą. Jis pavadino šį susitarimą „kažkuo, ant ko galime remtis“.
NATO iki šiol nepasmerkė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano karinės operacijos prieš kurdų miliciją Sirijoje. Tie kurdai buvo NATO sąjungininkai kovoje su teroristine grupuote Islamo valstybė (IS). Praėjusią savaitę Stoltenbergas atsisakė smerkti Turkijos intervenciją.
NATO viršūnių susitikimą taip pat lemia neseniai atsinaujinusi Prancūzijos kritika Jungtinėms Valstijoms. Prancūzijos prezidentas Macronas teigė, kad Europos šalys geriau gyventų be JAV NATO. Macronas net pavadino NATO „smegenų mirusiu“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sureagavo teigdama, kad nesutinka su Macrono požiūriu į NATO. „NATO išlieka mūsų saugumo kertiniu akmeniu“, – sakė Merkel. Nors Macronas džiaugiasi NATO šalių kariuomenių komunikacija ir bendromis operacijomis, jo nuomone atėjo laikas pripažinti, kad NATO „strategiškai ir politiškai turi problemų“.