Danijoje vyriausybė ir žemės ūkio sąjungos susitarė dėl reikšmingo oro taršos sumažinimo. Iki 2030 metų anglies dioksido emisijos turėtų sumažėti beveik perpus – nuo 15 mln. tonų iki 8 mln. tonų.
Daugiausia (1 mln. tonų) bus pasiekta išnaudojus apie 100 000 hektarų pelkėtų pakrančių žemių, kurios šiuo metu yra išdžiovinamos, tačiau ateityje nebebus. Drauge su plačiu miškinimu ir ūkininkavimu emisijų sumažėjimas vertinamas kiek mažesnis nei milijoną tonų anglies dioksido.
Danijos institucijos yra žemėlapiuose pažymėjusios sritis, kuriose emisijų mažinimas būtų efektyviausias. Praktikoje ūkininkas informuoja valdžią, ar jo turtas tinkamas, ir sudaro sutartį dėl jo naudojimo. Sutarties pagrindu ūkininkaujamos žemės turi būti prižiūrimos natūraliu būdu. Tai reiškia, kad jose negalima siurbti vandens ir džiovinti žemės. Net sausringais metais nėra leidžiama auginti kultūras.
Žaliosios pertvarkos reikalavimai nėra inicijuoti Danijos vyriausybės, bet žemės ūkio organizacijos pačios nustatė šias priemones. „Prisiėmėme atsakomybę imtis veiksmų, kad būtų pasiekti emisijų mažinimo tikslai. Politikai turi atsakomybę rasti tam finansavimą,“ – neseniai sakė Jan Laustsenas, Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos direktorius.
Danijos žemės ūkyje žinoma, kad bus taikomos griežtos priemonės ir priverstinės taisyklės emisijoms suvaldyti, todėl sutarčių sudarymas pagal pačių ūkininkų sąlygas yra geresnis ir tvaresnis sprendimas. Šiuo metu sistema grindžiama savanoriškumu. Tačiau dar neaišku, kokia kompensacija bus mokama ūkininkams.
„Ūkininkai jaučia neapibrėžtumą ir skeptiškumą dėl to, kokias sutartis jie pasirašo ir ką tai reiškia ilgalaikėje perspektyvoje,“ aiškina Laustsenas. Iki šiol sudaryta nedaug sutarčių. Taip pat reikia išspręsti, kaip bus apmokestinama galimai mokama kompensacija.
100 000 hektarų sudaro tik 3–4 procentus Danijos žemės ūkio žemės. „Yra rizika, kad 100 000 hektarų emisijų sumažinimas nebus pasiektas savanoriškai. Tokiu atveju bus taikomos priverstinės priemonės,“ sako Laustsenas.
Laustsenas pažymi, kad kol vyksta derybos ir galima išspręsti mokesčių bei kompensacijų klausimus, 100 000 hektarų sumažinimas turėtų būti įmanomas. „Ūkininkai supranta, kad reikia daug padaryti, kad būtų pasiekti klimato ir aplinkos tikslai,“ komentuoja Laustsenas apie ūkininkų nuotaikas.
„Niekas nenori atsisakyti savo žemės, tačiau jei tai vyksta savanoriškai ir kartu, tai būtų didelis žingsnis pirmyn.“