Vokietijos gyvulininkystės modernizavimas ir aukštesnė gyvūnų gerovės kokybė lemia didesnes žemės ūkio gamybos sąnaudas, tačiau tai yra įperkami, jei valdžia sektorių rems milijardinėmis investicijomis. Šias lėšas galima susigrąžinti per PVM padidinimą maisto produktams, kuris pridėtų maždaug penkis centus už valgį.
Tokį mokslinį įvertinimą pateikė įtakingas Thünen institutas. Šie vokiečių analitikai, Vyriausybės žemės ūkio ministrės Julios Klöckner prašymu, išnagrinėjo buvusio ministro Borchert ir specialistų komisijos parengtą žemės ūkio modernizavimo planą.
Borchert ir kiti patarėjai mano, kad per artimiausius dvidešimt metų Vokietijos žemės ūkio sektoriuje būtina žymiai pagerinti gyvūnų gerovės lygį, kad kiaulių auginimo ir paukštienos sektoriuose būtų užtikrinta aukštesnė kokybė, o taip pat labiau būtų atsižvelgiama į klimatą ir tvarumą.
Tačiau papildomos išlaidos skiriasi pagal rūšį – nuo mažiausiai 9% pieninėms karvėms iki net 44% mėsiniams viščiukams. Skatindama pereiti prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, valdžia turėtų ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas investicijų subsidijomis ir įprastomis gyvūnų gerovės premijomis. Tam reikės atnaujinti ir išplėsti tvartus.
Priklausomai nuo rūšies, laukiamas papildomas sąnaudų augimas yra nuo mažiausiai 9% pieninėms karvėms iki 44% mėsiniams viščiukams. Kiaulių veisimas, pieno ūkininkavimas ir mėsinių galvijų auginimas brangs apie 10–16%. Kiaulių patelių (veislių) atveju numatoma apie 25–30% didesnės išlaidos. Dar aukštesnėje gyvūnų gerovės kategorijoje mėsinių viščiukų ūkiuose galimas net 44% sąnaudų padidėjimas.
Žemės ūkio ministrė Julia Klöckner (CDU) vertina šį vertinimą kaip patvirtinimą sanavimo ir modernizavimo planams. Pasak jos, Thünen institutas parodo, kad įmonės, kurios dėl dabartinės situacijos būtų pasitraukusios iš gyvulininkystės, gauna naują perspektyvą.
Dabar, pasak Klöckner, ateinančiais mėnesiais (rinkimų kampanijos metu!) turi būti pasiektas politinis susitarimas dėl finansavimo modelio. Finansavimas galėtų atsirasti per PVM padidinimą nuo 7% iki 19% gyvūninės kilmės produktams arba per gyvūnų gerovės mokestį, kuris veiktų kaip vartojimo mokestis. Trečias variantas (didinti gyventojų pajamų mokestį) jau atmestas.