Europos Komisija kol kas neketina patvirtinti praėjusiais metais pasirašytos investicijų sutarties su Kinija. Pekinas ir ES daugelį metų derėjosi dėl abipusės prieigos prie savo rinkų, tačiau vis daugiau ES šalių pradeda atsisakyti šio susitarimo.
Kinijos konglomeratai savo plėtra ir išpardavimo praktikomis jau užvaldo ištisas pramonės šakas, pavyzdžiui, elektroniką. Pasaulinė koronaviruso krizė parodė, kad šalys turi kur kas labiau sugebėti pasirūpinti savimi ir mažiau priklausyti nuo importo „iš kito pasaulio krašto“.
Eurokomisaras Valdis Dombrovskis teigia, kad santykiai su Kinija šiuo metu yra pernelyg įtempti. „Tam tikra prasme Europos Komisijos pusės politinis artėjimas buvo sustabdytas“, – sako Dombrovskis, vienas iš Komisijos vicepirmininkų.
Promotion
Europos Parlamentas (EP), kuris dar turi pritarti sutarčiai, neseniai pareiškė, kad Komisija galėtų šį klausimą kol kas pamiršti. EP jau buvo kritiškas dėl susitarimo, tačiau neseniai priimtos Kinijos sankcijos penkiems europarlamentarams dar labiau sustiprino nepasitenkinimą. Kol Kinija neatšauks baudžiamųjų priemonių, EP nepatvirtins šios sutarties.
Sutartyje numatyta, kad Europos įmonės turėtų geresnę prieigą prie Kinijos rinkos. Taip pat sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai tarp Kinijos įmonių ir ES verslo. Pavyzdžiui, Kinija iš dalies priklauso nuo pieno ir mėsos produktų importo iš ES šalių.
Kinija per mažiau nei penkiolika metų beveik visiškai perėmė sparčiai augančią Europos saulės baterijų pramonę. Kas nori įsigyti saulės baterijų, beveik be išeities privalo rinktis Kiniją. Šalis valdo apie 80 procentų pasaulinės rinkos.
Taip pat plieno pramonėje kinai parduoda savo metalus už žemiausias kainas. Jie gali taip pigiai gaminti, nes beveik nenaudoja aplinkos apsaugos priemonių ir beveik nevykdo socialinių darbuotojų teisių.