Europos Parlamento žemės ūkio komisija pirmadienį skubiai rengia posėdį, kuriame bus aptartos Rusijos karo Ukrainoje pasekmės. Ši tema pridėta prie jau suplanuoto posėdžio dėl Europos miškininkystės.
Antradienį Strasbūre vyks skubus Europos Parlamento posėdis.
Ukraina ir Rusija yra ne tik dvi didžiausios Europos maisto tiekėjos, bet ir svarbūs energijos (dujų ir naftos) bei žemės ūkio žaliavų (trąšų) tiekėjai ES šalims. Tikimasi, kad per pastaruosius mėnesius labai išaugusios pirkimo kainos dar labiau kils.
Bruselyje įsikūrusio žemės ūkio komisariato aukščiausias pareigūnas stengsis žemės ūkio komisijai pateikti naujausią situacijos apžvalgą, tačiau tikėtina, kad jis galės pasakyti nedaug konkretaus. Tai daugiausia lemia tai, kad Europos vadovai dar diskutuoja dėl papildomų sankcijų prezidento Putino režimui. Ministrai vėl susitiks pirmadienį.
Trečiadienį (kovo 2 d.) Europos Komisija turėtų pateikti naują apžvalgą apie pastarųjų mėnesių žaliavų kainų augimą. Žinoma, dabar tai vertinama visiškai kitaip.
Iš nutekėjusio dokumento matyti, kad Komisija ragina ES šalis kaupti didesnes (žiemos) dujų atsargas, vykdyti bendrus pirkimus ir spartinti naujų Europos energijos šaltinių kūrimą. Tarp galimų sprendimų minimas ir biogazaus iš mėšlo gamyba.
Antradienį pilnas Europos Parlamentas diskutuos apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Europarlamentaras Peteris van Dalenas (ChristenUnie) sakė: „Tai barbarska invazija, kuri rimtai kelia grėsmę pasaulio taikai. Su didžiausias pasibaisėjimas aš smerkiu šį Rusijos diktatoriaus puolimą.“ Pasak Van Daleno, Rusiją reikia griežtai nubausti: „Dabar būtina, kad Europos Sąjunga kartu su savo sąjungininkais maksimaliai taikytų visas sankcijas.“
Iki šiol paskirtos sankcijos Rusijai daugiausia taikomos transporto sektoriui, technologijų, energetikos sričiai ir svarbių Putino draugų užsienio banko sąskaitoms. Šios priemonės papildė jau daugelį metų galiojančias eksporto sankcijas, įvestas kaip atsakas į Rusijos 2014 m. Krymo aneksiją.
Vis dėlto Nyderlandai kasmet eksportuoja prekes už šimtus milijonų eurų. Pieno produktai, mėsa ir vaisiai jau įtraukti į Rusijos boikotą, tačiau gėlės vis dar dideliais kiekiais keliauja į Rusiją.
Pasak nepatvirtintų pranešimų, pirmadienį vis dėlto bus priimtas sprendimas Rusiją išmesti iš pasaulinės SWIFT bankininkystės sistemos. Praėjusią savaitę daugelis ES šalių tam priešinosi, nes tokia sankcija turėtų didelių pasekmių ir ES šalims bei likusiam pasauliui. Be SWIFT Rusijai nebus galima mokėti už eksporto produktus, tokius kaip dujos ir nafta, todėl ES šalims greitai teks ieškoti naujų dujų tiekėjų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę sakė, kad ES turi mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir sparčiau įgyvendinti Žaliąjį kursą. Investicijos į savo atsinaujinančią energiją ES regione tampa strategine būtinybe, sakė Von der Leyen. Iki šiol Žaliasis kursas ir žemės ūkio pertvarkymas daugiausia buvo klimato klausimai.
Jeigu Rusija, reaguodama į ES sankcijų sugriežtinimą, nutrauktų dujų tiekimą, ES, pasak Von der Leyen, su tuo susidoros. Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ ES šiuo metu nebevertinama kaip patikima partnerė. Komisijos pirmininkė pabrėžė galimybę padidinti skystųjų dujų importą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau ruošia šalies ūkininkus karo Ukrainoje poveikiui jų darbui. „Tai, ką dabar patiriame, turės pasekmių žemės ūkio sektoriui“, – šeštadienį sakė jis Parizo parodoje. Macronas pabrėžė, kad reikia būti pasiruošusiems ilgalaikėms pasekmėms. Jo įsitikinimas: „Šis karas tęsis.“