Pasak Rutte, kuris neseniai tapo NATO generaliniu sekretoriumi, visa NATO šiuo metu yra „rytiniame flange“ sąjungos. Tai reiškia, kad grėsmė kyla ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visai Vakarų Europai. Jis mano, kad reikalinga bendro masto pasirengimo priemonė.
Birželio 24 d. Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Rutte sieks įgyvendinti „kvantinį šuolį“ gynybos pasirengime. Ypač jis ragina Europos valstybes ženkliai padidinti gynybos išlaidas ir jas paversti konkrečiu karių, sistemų ir oro gynybos pajėgumu.
Rutte teigia, kad NATO oro ir raketinė gynyba turi būti išplėsta net 400 %. Tik taip, jo nuomone, galima tinkamai reaguoti į Rusijos keliamą grėsmę. Taip pat būtina geriau organizuoti apsaugą nuo hipersoninių raketų ir bepiločių orlaivių.
Ypač didelis susirūpinimas Rusijos kariniais veiksmais kyla Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Suomijai. Jos nori, kad Vakarų Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už bendrą saugumą ir solidarizuotųsi su pažeidžiamomis rytinėmis narėmis.
Rutte pabrėžė, kad noras tikėti, esą grėsmės nėra, NATO neapsaugos. Tik realistinė ir ryžtinga strategija, jo nuomone, suteikia saugumą. Tai reiškia ir tikėtino atgrasymo strategiją: „Putinas supranta tik stiprybę“, – sakė Rutte.
Nors konfliktas Ukrainoje yra daugelio šių rūpesčių priežastis, Rutte pabrėžė, kad Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas, net jei tai galbūt nebus tiesiogiai paminėta artimoje galutinėje deklaracijoje.
Hagos viršūnių susitikime NATO šalys turės priimti sprendimus dėl gynybos biudžetų dydžio, pajėgumų pasiskirstymo ir bendros gynybos sistemų gamybos. Rutte siekia, kad Europa prisiimtų svarbesnę lyderystės rolę, net jei Jungtinės Amerikos Valstijos lapkritį pakeistų savo politiką.